2021 m. spalio 23 d., šeštadienis

Roma - rugsėjo dolce vita


Nusipirkti bilietą, sėsti į lėktuvą ir lėkti ten, kur aksominiai šilti rugsėjo vakarai glosto skruostus.... Trumpoms mergaitiškoms atostogoms - su dukryte pasimėgauti dolce vita, kitokios kasdienybės skoniu ir gyvensena. Į Romą, kur gali klaidžioti iki begalybės, bandant atskleisti neatskleidžiamas miesto paslaptis. 

2021 m. rugsėjo 18 d., šeštadienis

Žemaitija - nauji atradimai (II atostogų dalis)

 

 Ankstesnė pasakojimo dalis                                                 5 diena

   Keista triukšminga Klaipėdos naktis. Namas prie pat gatvės. Karšta, visi langai atverti, nes kitaip uždustum. Vėliau naktimis kiek atvėso, tad buvo galima bent patį triukšmingiausią langą laikyti uždarą.

 Klaipėda. Ir ką gi veikti Klaipėdoje, kai atrodo viskas jau išvaikščiota.  Ogi po šimto metų aplankyti jūrų muziejų. Ne delfinariumą, o būtent muziejų.

2021 m. rugpjūčio 22 d., sekmadienis

Latvija - kur saulė leidžiasi už miško (I atostogų dalis)


Atostogos be tolimų užsienių, bet prie jūros, tiksliau Rygos įlankos (vanduo ir ten sūrus) visai neprastas variantas. Bet kokiu atveju nauji įspūdžiai garantuoti, o  poilsis... jo praktiškai nenusimato)). Latvija ne tik Ryga, Jūrmala, Ventspilis, Liepoja, bet ir daugybė mažutėlių kaimukų, išsibarsčiusių pakrantėse. Įdomiausios vietos juk slepiasi pačiose netikėčiausiose vietose. 

2021 m. liepos 15 d., ketvirtadienis

Marijampolė – piešinių ir parkų miestas


Kiekviena trumpa, netgi vienos dienos, kelionė, tarsi nedidelė šventė, užpildanti dieną naujais atradimais, emocijomis ir įspūdžiais.  O trunkanti abi savaitgalio dienas tarsi gaivaus oro gurkšnis. Šį kartą šiuo gurkšniu tapo Marijampolė.  

2021 m. birželio 28 d., pirmadienis

Nemajūnai, Siponių atodanga, Balbieriškio atodanga

 

Kiek bevažiuotum į Birštono pusę, kiekvieną kartą surandi naujų, nelankytų vietų. 

 Pradardam Stakliškes ir neužilgo sukam į Jundeliškes iki vienintelio likusio medinio Paverknės dvarelio (Jundeliškių arba Ustronės dvaras). Šiame dvare užaugo, o vėliau sugrįžęs ir gyveno rašytojas, gydytojas Stanislovas Moravskis. 

2021 m. birželio 15 d., antradienis

Vepriai akmenų apsupty

 



Žydinčių sodų ir geltonuojančių rapsų laukų apsupti miesteliai unikalūs savo turtinga praeitim.  O jei dar įsikūrę netikėtoje vietoje?

Ar daug miestelių, įsikūrusių meteorito krateryje, tenka aplankyti? 

2021 m. gegužės 30 d., sekmadienis

Cirkliškio dvaras, Kačėniškės piliakalnis, Sirvėtos mitologinis takas


Stebinanti diena. Diena stebinusi ir oru, ir lankomomis vietomis. Ir net nuorodomis į visus lankomus objektus. Rytas sklidinas saulės. Tokiu oru namie nesėdėsi. Vėl keliu link Nemenčinės ir Pabradės.

2021 m. gegužės 19 d., trečiadienis

Punžionių atodanga, Balingradas, Buivydžiai ir kabantys tiltai

  Pavasaris mažais žingsneliais pievas dabina gėlėmis, medžius nusagsto salotine žaluma. Miškuose žydras žibuoklių jūras išstumia baltieji kiško kopūstų varpeliai, per pievų žalumas nubėga tūstančiai ryškiai geltonų pienių. Po vienspalvės žiemos didžiausias malonumas akims.

  Ir vėl sukam vairą Nemenčinės link. Jau seniai rūpėjo apžiūrėti geležinkelio tiltus Neries Žeimenos santakoje.

2021 m. balandžio 17 d., šeštadienis

Varėna ir Karvės blynas

 


Nežiūrint, kad ne pirmas savaitgalis džiugino šiltais orais, šįmet pirmą kartą kirtom savo savivaldybės ribas.  Iki be galo seniai lankytos Varėnos.

 Nors iš Vilniaus išjudėta gana vėlai,  šviesus vakaras neskubino sukti namų link. Į Trakų pusę, kaip visada šiltą savaitgalį padorus kamštukas, tačiau nusukus į Druskininkų kelią, galima lėkti laisvai dairantis į pakelės vaizdus.  

2021 m. kovo 23 d., antradienis

Rokantiškių piliavietė, Strielčiukų žygtakis

 Kada iš Vilniaus nesinori niekur išvažiuoti, šalia namų miškai nebevilioja, tačiau norisi naujų  įspūdžių,  galima surasti kitų alternatyvų.  Juo geriau, kad tokios alternatyvos visai šalia. 

Viena iš jų Rokantiškės.

2021 m. vasario 15 d., pirmadienis

Pasteliniai Nidos vakarai

 
Neringoje mano širdis dainuoja. Visada.  Alsią vasaros  dieną žaliems miškų delnams glostant galvą, rudenį nokstant kaštonams, žiemą vėjyje stebint mariose traškantį ledą, pavasarį virš galvų nusidriekiant migruojančių paukščių keliams. Nidoje prisimenu visus vaikystės kampelius ir kvapus - ledų kioską, kur, suspaudę pinigėlį saujoje, išsirikiavę laukdavome kol atidundės mašina iš Klaipėdos, ilgąsias gluosnio (jo jau nebėra) šakas, ant kurių supdavomės ilgais rudens vakarais, svaiginančias žydinčias akacijas (jų vietoje automobilių aikštelė), senąjį laiptuotą taką į švyturį, vienintelę girininko karvę, kaimynų pomidorus nokstančius tiesiog lauke, po kojomis byrančias kieme vyšnias, ištrauktų tinklų kvapą…. 

2020 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Jurkiškio upelio pažintinis takas lapkričio ūkuose

 

Lapkritis turbūt pats nepatraukliausias metų mėnuo - šalta drėgmė skverbiasi pro visus plyšius, o saulė atrodo tarsi nepasiekiamas miražas. Tai metas, kai atrodo, kad belieka tik susirangyti jaukiame krėsle su puodeliu karštos arbatos.  Bet net ir jaukiame krėsle nesėdėsi visą dieną, o karštos arbatos galima išgerti kokioje gražioje vietoje.

2020 m. rugsėjo 26 d., šeštadienis

Čiobiškis, Bartkuškio kopa, kai ruduo kupinas vasaros žavesio


Antrus metus iš eilės rugsėjis lepino saulėtais ir šiltais orais. Trumpėjančios dienos palaimingai murkdamos atitipendavo minkštomis katino letenėlėmis, o paskutinis savaitgalis žadėjo beveik vasarišką šilumą.

  Jau seniai knietėjo surasti Čiobiškio arba Rynos urvą, tad pasitarę su vaikais, pagaliau išsiruošėme Čiobiškio link. 

2020 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis

Karmazinų taku

 

Savaitgalio pietūs gamtoje? Žinoma! Gamtoje net patys paprasčiausi sumuštiniai įgauna nepaprastą skonį. Šis bei tas - net nelabai svarbu kas -  iš šaldytuvo keliauja į šaltkrepšį ir jau sukam vairą iš kiemo link Karmazinų pažintinio tako.