Mėlynių festivalio šleifas tarp Sudargo ir Pyplių piliakalnių. Zyplių dvaras ir....

 Norų lentynėlėje jau seniai tyliai kamputyje savo eilės laukė Sudargo piliakalniai. Važiuojant į tą pusę vis nusėsdavome Gelgaudiškyje, jaukiame giminių kieme. Tačiau šį kartą maršrutas susidėliojo iki pat piliakalnių. Giminės liko nelankyti. Vėliau vis tik atsiėmėm pylos dozę, kad neužsukta bent kavos puodeliui.

Torūnė - užsimerkusių angelų ir meduolių kvapo miestas

 

Net trumpos kelionės metu patiriame tiek daug, kad kelios dienos, regis, užima ištisą savaitę. Trumpoms atostogoms yra daugybė krypčių, tad šį kartą pasiėmus kelias laisvas dienas kelias nuvedė į seniai jau norų lentynėlėje dulkėmis apklotą Torunę. Į meduolių miestą su namais marcipanininėmis sienomis, vaflių stogais ir cukrinių gaidelių vėtrungėmis. Tačiau nelėkėm iš taško A į tašką B. Šiltos vasaros džiaugsmas vertė neskubėti ir mėgautis kiekviena akimirka.

Medumi kvepiantis Rodas

 Neapsakomas džiaugsmas, kai iš vėl bandančios sugrįžti žiemos pavyksta patekti į pavasarį ir beveik porą mėnesių pagreitinti jo pradžią. Maloniai prisimerkęs po šiltos saulės spinduliais tarsi vaikas džiaugiesi kiekviena gėle, žalia žole, kamanėmis ir drugeliais, mėgaujiesi paukščių čiulbėjimu. Graikija pavasarį nepakartojama -  visur ryškios spalvos. Tarsi
matuodamasi naują suknelę, pasidengia įvairiaspalviu gėlių kilimu. Išdegintą žolę keičia ryški sultinga žaluma, o kalvos pasipuošia puriomis žaliomis kepuraitėmis.

Senjoras arba Donas Madridas

Madridas įspūdingas miestas - patogus pasivaikščiojimams, tuo pačiu didingas ir, jei norite, karališkas. Kartais į jį norisi kreiptis “tu”, bet dažniausiai su pagarba – “Gerbiamasis Senjore Madride…” Artimiausiuose kelionių planuose Madrido vardas nebuvo minimas, tačiau po žiemos kelionių troškimas ir šilumos poreikis privertė vėl pakelti sparnus. Madride dar nebūta, bilietai nebrangūs, tad pasitarus su dukros šeima nutarta – po savaitės išskrendam. Nesinorėjo važinėti miesto transportu, todėl gyvenimui pasirinktas Huertos rajonas.

Kaišiadorys- tarpinė stotelė

 

Lekiant traukiniu iki Kauno už lango nušmėžuoja geležinkelio stotys - nieko nesakančios, neatveriančios durų į už jų įsitaisiusių miestelių gyvenimą, tačiau įstrigdamos atmintyje ryškiais fragmentais, žadinančios smalsumą.

 Kaišiadorys vienas iš tų smalsumą žadinančių miestelių.

Kreta - aksominis sezonas Dzeuso gimtinėje

  

Kelionės padovanoja neužmirštamą patirtį. Žvalgytis po pasaulį, stebėti, užuosti, ragauti ir stebėtis. Jokia knyga, joks filmas apie bet kurią pasaulio vietą nepadovanos tokių apčiuopiamų jausmų. Kartą kur nors apsilankę, apie savo jausmus galite kalbėti visą gyvenimą, nes kelionės metu patirti įspūdžiai liks atminty visą gyvenimą. Noras tyrinėti pasaulį telpa žodyje „wanderlust“, kuriame derinami vokiški wandern – „klajoti“ ir lust -„geismas“, o gal geriau kelionių ilgesio troškimas ar kelionių troškulys... Alkis malšinamas valgant ir jeigu iki soties neprivalgai, lieka kankinantis neišsipildymo jausmas. Turbūt todėl po kelionės į Romą galvoje įkyriai, tarsi genys, stukseno mintis - mažai, mažai, mažai. Jeigu ko nors atkakliai nori, mintys materializuojasi. Taip kompiuterio ekrane išniro pigus pasiūlymas į Kretą.

Roma - rugsėjo dolce vita

Nusipirkti bilietą, sėsti į lėktuvą ir lėkti ten, kur aksominiai šilti rugsėjo vakarai glosto skruostus.... Trumpoms mergaitiškoms atostogoms - su dukryte pasimėgauti dolce vita, kitokios kasdienybės skoniu ir gyvensena. Į Romą, kur gali klaidžioti iki begalybės, bandant atskleisti neatskleidžiamas miesto paslaptis. 

Žemaitija - nauji atradimai (II atostogų dalis)

 

 Ankstesnė pasakojimo dalis                                                 5 diena

   Keista triukšminga Klaipėdos naktis. Namas prie pat gatvės. Karšta, visi langai atverti, nes kitaip uždustum. Vėliau naktimis kiek atvėso, tad buvo galima bent patį triukšmingiausią langą laikyti uždarą.

 Klaipėda. Ir ką gi veikti Klaipėdoje, kai atrodo viskas jau išvaikščiota.  Ogi po šimto metų aplankyti jūrų muziejų. Ne delfinariumą, o būtent muziejų.

Latvija - kur saulė leidžiasi už miško (I atostogų dalis)

Atostogos be tolimų užsienių, bet prie jūros, tiksliau Rygos įlankos (vanduo ir ten sūrus) visai neprastas variantas. Bet kokiu atveju nauji įspūdžiai garantuoti, o  poilsis... jo praktiškai nenusimato)). Latvija ne tik Ryga, Jūrmala, Ventspilis, Liepoja, bet ir daugybė mažutėlių kaimukų, išsibarsčiusių pakrantėse. Įdomiausios vietos juk slepiasi pačiose netikėčiausiose vietose. 

Marijampolė – piešinių ir parkų miestas

Kiekviena trumpa, netgi vienos dienos, kelionė, tarsi nedidelė šventė, užpildanti dieną naujais atradimais, emocijomis ir įspūdžiais.  O trunkanti abi savaitgalio dienas tarsi gaivaus oro gurkšnis. Šį kartą šiuo gurkšniu tapo Marijampolė.  

Nemajūnai, Siponių atodanga, Balbieriškio atodanga

 

Kiek bevažiuotum į Birštono pusę, kiekvieną kartą surandi naujų, nelankytų vietų. 

 Pradardam Stakliškes ir neužilgo sukam į Jundeliškes iki vienintelio likusio medinio Paverknės dvarelio (Jundeliškių arba Ustronės dvaras). Šiame dvare užaugo, o vėliau sugrįžęs ir gyveno rašytojas, gydytojas Stanislovas Moravskis. 

Cirkliškio dvaras, Kačėniškės piliakalnis, Sirvėtos mitologinis takas

Stebinanti diena. Diena stebinusi ir oru, ir lankomomis vietomis. Ir net nuorodomis į visus lankomus objektus. Rytas sklidinas saulės. Tokiu oru namie nesėdėsi. Vėl keliu link Nemenčinės ir Pabradės.

Vepriai akmenų apsupty

 

Žydinčių sodų ir geltonuojančių rapsų laukų apsupti miesteliai unikalūs savo turtinga praeitim.  O jei dar įsikūrę netikėtoje vietoje?

Ar daug miestelių, įsikūrusių meteorito krateryje, tenka aplankyti? 

Punžionių atodanga, Balingradas, Buivydžiai ir kabantys tiltai

  Pavasaris mažais žingsneliais pievas dabina gėlėmis, medžius nusagsto salotine žaluma. Miškuose žydras žibuoklių jūras išstumia baltieji kiško kopūstų varpeliai, per pievų žalumas nubėga tūstančiai ryškiai geltonų pienių. Po vienspalvės žiemos didžiausias malonumas akims.

  Ir vėl sukam vairą Nemenčinės link. Jau seniai rūpėjo apžiūrėti geležinkelio tiltus Neries Žeimenos santakoje.

Varėna ir Karvės blynas

 

Nežiūrint, kad ne pirmas savaitgalis džiugino šiltais orais, šįmet pirmą kartą kirtom savo savivaldybės ribas.  Iki be galo seniai lankytos Varėnos.

 Nors iš Vilniaus išjudėta gana vėlai,  šviesus vakaras neskubino sukti namų link. Į Trakų pusę, kaip visada šiltą savaitgalį padorus kamštukas, tačiau nusukus į Druskininkų kelią, galima lėkti laisvai dairantis į pakelės vaizdus.