2021 m. liepos 15 d., ketvirtadienis

Marijampolė – piešinių ir parkų miestas


Kiekviena trumpa, netgi vienos dienos, kelionė, tarsi nedidelė šventė, užpildanti dieną naujais atradimais, emocijomis ir įspūdžiais.  O trunkanti abi savaitgalio dienas tarsi gaivaus oro gurkšnis. Šį kartą šiuo gurkšniu tapo Marijampolė.  

2021 m. birželio 28 d., pirmadienis

Nemajūnai, Siponių atodanga, Balbieriškio atodanga

 

Kiek bevažiuotum į Birštono pusę, kiekvieną kartą surandi naujų, nelankytų vietų. 

 Pradardam Stakliškes ir neužilgo sukam į Jundeliškes iki vienintelio likusio medinio Paverknės dvarelio (Jundeliškių arba Ustronės dvaras). Šiame dvare užaugo, o vėliau sugrįžęs ir gyveno rašytojas, gydytojas Stanislovas Moravskis. 

2021 m. birželio 15 d., antradienis

Vepriai akmenų apsupty

 



Žydinčių sodų ir geltonuojančių rapsų laukų apsupti miesteliai unikalūs savo turtinga praeitim.  O jei dar įsikūrę netikėtoje vietoje?

Ar daug miestelių, įsikūrusių meteorito krateryje, tenka aplankyti? 

2021 m. gegužės 30 d., sekmadienis

Cirkliškio dvaras, Kačėniškės piliakalnis, Sirvėtos mitologinis takas


Stebinanti diena. Diena stebinusi ir oru, ir lankomomis vietomis. Ir net nuorodomis į visus lankomus objektus. Rytas sklidinas saulės. Tokiu oru namie nesėdėsi. Vėl keliu link Nemenčinės ir Pabradės.

2021 m. gegužės 19 d., trečiadienis

Punžionių atodanga, Balingradas, Buivydžiai ir kabantys tiltai

  Pavasaris mažais žingsneliais pievas dabina gėlėmis, medžius nusagsto salotine žaluma. Miškuose žydras žibuoklių jūras išstumia baltieji kiško kopūstų varpeliai, per pievų žalumas nubėga tūstančiai ryškiai geltonų pienių. Po vienspalvės žiemos didžiausias malonumas akims.

  Ir vėl sukam vairą Nemenčinės link. Jau seniai rūpėjo apžiūrėti geležinkelio tiltus Neries Žeimenos santakoje.

2021 m. balandžio 17 d., šeštadienis

Varėna ir Karvės blynas

 


Nežiūrint, kad ne pirmas savaitgalis džiugino šiltais orais, šįmet pirmą kartą kirtom savo savivaldybės ribas.  Iki be galo seniai lankytos Varėnos.

 Nors iš Vilniaus išjudėta gana vėlai,  šviesus vakaras neskubino sukti namų link. Į Trakų pusę, kaip visada šiltą savaitgalį padorus kamštukas, tačiau nusukus į Druskininkų kelią, galima lėkti laisvai dairantis į pakelės vaizdus.  

2021 m. kovo 23 d., antradienis

Rokantiškių piliavietė, Strielčiukų žygtakis

 Kada iš Vilniaus nesinori niekur išvažiuoti, šalia namų miškai nebevilioja, tačiau norisi naujų  įspūdžių,  galima surasti kitų alternatyvų.  Juo geriau, kad tokios alternatyvos visai šalia. 

Viena iš jų Rokantiškės.

2021 m. vasario 15 d., pirmadienis

Pasteliniai Nidos vakarai

 
Neringoje mano širdis dainuoja. Visada.  Alsią vasaros  dieną žaliems miškų delnams glostant galvą, rudenį nokstant kaštonams, žiemą vėjyje stebint mariose traškantį ledą, pavasarį virš galvų nusidriekiant migruojančių paukščių keliams. Nidoje prisimenu visus vaikystės kampelius ir kvapus - ledų kioską, kur, suspaudę pinigėlį saujoje, išsirikiavę laukdavome kol atidundės mašina iš Klaipėdos, ilgąsias gluosnio (jo jau nebėra) šakas, ant kurių supdavomės ilgais rudens vakarais, svaiginančias žydinčias akacijas (jų vietoje automobilių aikštelė), senąjį laiptuotą taką į švyturį, vienintelę girininko karvę, kaimynų pomidorus nokstančius tiesiog lauke, po kojomis byrančias kieme vyšnias, ištrauktų tinklų kvapą….