Roma - rugsėjo dolce vita

Nusipirkti bilietą, sėsti į lėktuvą ir lėkti ten, kur aksominiai šilti rugsėjo vakarai glosto skruostus.... Trumpoms mergaitiškoms atostogoms - su dukryte pasimėgauti dolce vita, kitokios kasdienybės skoniu ir gyvensena. Į Romą, kur gali klaidžioti iki begalybės, bandant atskleisti neatskleidžiamas miesto paslaptis. 

Žemaitija - nauji atradimai (II atostogų dalis)

 

 Ankstesnė pasakojimo dalis                                                 5 diena

   Keista triukšminga Klaipėdos naktis. Namas prie pat gatvės. Karšta, visi langai atverti, nes kitaip uždustum. Vėliau naktimis kiek atvėso, tad buvo galima bent patį triukšmingiausią langą laikyti uždarą.

 Klaipėda. Ir ką gi veikti Klaipėdoje, kai atrodo viskas jau išvaikščiota.  Ogi po šimto metų aplankyti jūrų muziejų. Ne delfinariumą, o būtent muziejų.

Latvija - kur saulė leidžiasi už miško (I atostogų dalis)

Atostogos be tolimų užsienių, bet prie jūros, tiksliau Rygos įlankos (vanduo ir ten sūrus) visai neprastas variantas. Bet kokiu atveju nauji įspūdžiai garantuoti, o  poilsis... jo praktiškai nenusimato)). Latvija ne tik Ryga, Jūrmala, Ventspilis, Liepoja, bet ir daugybė mažutėlių kaimukų, išsibarsčiusių pakrantėse. Įdomiausios vietos juk slepiasi pačiose netikėčiausiose vietose. 

Marijampolė – piešinių ir parkų miestas

Kiekviena trumpa, netgi vienos dienos, kelionė, tarsi nedidelė šventė, užpildanti dieną naujais atradimais, emocijomis ir įspūdžiais.  O trunkanti abi savaitgalio dienas tarsi gaivaus oro gurkšnis. Šį kartą šiuo gurkšniu tapo Marijampolė.  

Nemajūnai, Siponių atodanga, Balbieriškio atodanga

 

Kiek bevažiuotum į Birštono pusę, kiekvieną kartą surandi naujų, nelankytų vietų. 

 Pradardam Stakliškes ir neužilgo sukam į Jundeliškes iki vienintelio likusio medinio Paverknės dvarelio (Jundeliškių arba Ustronės dvaras). Šiame dvare užaugo, o vėliau sugrįžęs ir gyveno rašytojas, gydytojas Stanislovas Moravskis. 

Vepriai akmenų apsupty

 

Žydinčių sodų ir geltonuojančių rapsų laukų apsupti miesteliai unikalūs savo turtinga praeitim.  O jei dar įsikūrę netikėtoje vietoje?

Ar daug miestelių, įsikūrusių meteorito krateryje, tenka aplankyti? 

Cirkliškio dvaras, Kačėniškės piliakalnis, Sirvėtos mitologinis takas

Stebinanti diena. Diena stebinusi ir oru, ir lankomomis vietomis. Ir net nuorodomis į visus lankomus objektus. Rytas sklidinas saulės. Tokiu oru namie nesėdėsi. Vėl keliu link Nemenčinės ir Pabradės.

Punžionių atodanga, Balingradas, Buivydžiai ir kabantys tiltai

  Pavasaris mažais žingsneliais pievas dabina gėlėmis, medžius nusagsto salotine žaluma. Miškuose žydras žibuoklių jūras išstumia baltieji kiško kopūstų varpeliai, per pievų žalumas nubėga tūstančiai ryškiai geltonų pienių. Po vienspalvės žiemos didžiausias malonumas akims.

  Ir vėl sukam vairą Nemenčinės link. Jau seniai rūpėjo apžiūrėti geležinkelio tiltus Neries Žeimenos santakoje.

Varėna ir Karvės blynas

 

Nežiūrint, kad ne pirmas savaitgalis džiugino šiltais orais, šįmet pirmą kartą kirtom savo savivaldybės ribas.  Iki be galo seniai lankytos Varėnos.

 Nors iš Vilniaus išjudėta gana vėlai,  šviesus vakaras neskubino sukti namų link. Į Trakų pusę, kaip visada šiltą savaitgalį padorus kamštukas, tačiau nusukus į Druskininkų kelią, galima lėkti laisvai dairantis į pakelės vaizdus.  

Rokantiškių piliavietė, Strielčiukų žygtakis

 Kada iš Vilniaus nesinori niekur išvažiuoti, šalia namų miškai nebevilioja, tačiau norisi naujų  įspūdžių,  galima surasti kitų alternatyvų.  Juo geriau, kad tokios alternatyvos visai šalia. 

Viena iš jų Rokantiškės.