Panirusi į amžinojo vandens miegą - Venecija

 

Miestas, kur dienai atvykusios turistų ordos tiesiogine to žodžio prasme užtvindo pagrindines lankomas vietas, o vakare, matydamos tokius pačius žmones išvargintus karščio, ekskursijų, begalės suvenyrinių kaukių ir Murano stiklo palieka jo ribas. Kaip atskirti turistinį neorealizmą nuo tikrosios Venecijos, sugriauti mitus? Juk Venecija atsiskleidžia 
pamažu, keisdama savo veidą priklausomai nuo sezono ir net paros laiko. Pasimėgauti nors trumpa galimybe stebėti kasdienius miesto atspalvių pokyčius, matyti kaip bunda miestas, pajusti kaip siaurose gatvelėse sklinda kavos ir šviežių kepinių kvapas, pasigrožėti pastatais, kur absoliučiai bet kuris iš jų pretenduoja į istorinį, su dukryte nusprendėme gruodį, kai nėra minių turistų.

Pagauk vandenyno vėją - Portugalija

 Kur baigiasi žemė ir prasideda didžiulės Atlanto platybės, kur horizontas – iliuzinė linija tarp dviejų mėlynų atspalvių, ten kraštas kvepiantis eukaliptu, apelsinais ir juoda kava. Portugalija nepaprasta - portveino ir liūdnų „romansų“ fado šalis. Gal todėl viskas paprastai nesiklostė. Pirmą kartą nusinešė pandemiją. Antrą kartą prieš tris savaites iki kelionės paaiškėjo, kad draugė kartu važiuoti negalės (jai Portugalija nuplaukė antrą kartą). Laimė į jos vietą stebuklingai atsirado nauja kelionės draugė, tad reikėjo mikliai pakeisti biliete pavardę.