Londonas - magiškais Hario Poterio pėdsakais

 

Įnešti į gyvenimą magijos bei stebuklų ir išpildyti norą. Žinoma, rymant prie lango  jokie norai neišsipildys. Tačiau tiek čia tų pastangų – paieškoti pigesnių bilietų į Londoną. Kelionė jau savaime yra tam tikras stebuklas, tačiau šios kelionės ypatingą magiją gali suprasti tik Hario Poterio gerbėjai.
  Gal todėl stebuklingai sukrito ir aplinkybės, kad nusipirkus bilietus ir pamačius, kad likus daugiau nei mėnesiui iki kelionės nebėra bilietų į Warner Bross studiją, vis tik ten apsilankėme. 

1 diena

 Skrydis iš naujojo Vilniaus oro uosto terminalo. Įėjus gražu ir šiuolaikiška. Turim laiko viską apžiūrėti. Tačiau priėjus patikrą stringam, nors žmonių tik keli. Iš visų juostų veikia tik dvi (darbuotojas giliai atsidusęs pasakė, kad kitos užlūžo), dėžučių trūksta. Batus reikia dėti į mažesnę, tačiau naujieji skaneriai jų nemato, todėl vėl reikia laukti ir didesnės dėžutės, o stovėti ant šaltų grindų nėra smagu. Dabar atrodo viskas lyg ir susitvarkė. Praėjus patikrą patenki prie naujų vartų, tačiau jų tik pora, tad ilgu koridoriumi  prieini vėl tuos pačius senuosius vartus. Nors buvo žadėta visokių atrakcijų atidarymo proga, bet nieko nevyksta, tad tenka įsitaisyti su kavos puodeliu. 

 Lėktuvas leidžiasi Stanstedo oro uoste visai sutemus. Pasų patikra praeina labai greitai. Prie išėjimo durų iš oro uosto reikia sukti į kairę, kur žemėjantis praėjimas išveda į autobusų platformas. Ten pas darbuotojus pasitikslinam kuris autobusas mūsų ir spėjam į ankstesnį, nes yra laisvų vietų. Visa laimė, nes savo reisu atvyktumėm tik 23 val. Londono laiku.

Prieš kelionę svarstėm kuo geriau važiuoti iš oro uosto - traukiniu ar autobusu. Autobuso kaina buvo palankesnė ir sustojimas netoli laikinųjų namų - Paddington Rail Station. Bilietus pirkom internetu. Važiavom su National Express. Pirkite bilietus kuo anksčiau per www.easybus.com ir pasirinkit reikiamą oro uostą. Beje, kuo arčiau kelionė, tuo bilietai brangsta. Atgal važiavom traukiniu iš Liverpool stoties.

  Namučiai užsakyti Paddington rajone  - Cleveland Residences Paddington. Rajonas jaukus, laikinieji namai prisiglaudę prie nedidelio skverelio. Gerai nuteikia dailus vestibiulis. Nurodytoje dėželėje guli raktai ir jau netrukus liftas užkelia iki reikiamo aukšto. Liftas kelia į du pastatus šalia, tad svarbu numygti savo pusės mygtuką, nes kitaip durys atsidarys ne į reikiamą namą. Atidarius numerio duris tik aikteli - jis toks mažiukas, kad atrodo bestovint prie durų ranka pasieksi lovą. Tačiau sutalpinta viskas kas reikalinga - net nedidukas virtuvės kampelis. 

Nors vėlu, reikia greitai nutapsėti iki visą parą dirbančios Tesco express - vandens ir bananų. O tada miegučio, nes keltis reikės kiek anksčiau.

 2 diena

  Naujoje vietoje visada miegasi nekaip, o ir laikas kitoks, tad nereikia laukti kol suskambės žadintuvas. Čiužinys toks, kad kai verčiasi vienas, sujuda ir kitas, ir viena antklodė dviems (papildomai priminus, vakare jau turėjome dvi atskiras). Iš vakaro nuspręsta, kad pusryčiauti bus geriausia netoli Golden Tours Visitor Centre Baker Street, kur ir turi laukti autobusas.

  Kaip visada, šalyje kur judėjimas kita kelio puse, pradžioje pasimakaluoji, kol supranti kurioj pusėj tavo sustojimas☺. Kad nevarginti kojų, nuprendėme kelis sustojimus važiuoti autobusu.

Dabar patogu, kad nereikia papildomai transportui kortelių ar bilietų - tiesiog bekontaktę kortelę pridedi prie aparato įlipus į autobusą, o metro įeinant ir išeinant. Ir kitą dieną matai nuskaičiuotą sumą.

Pusryčiai The Marylebone Corner nuvilia. Laukti reikia ilgai, net pradedam dvejoti ar spėsim į savo autobusą. Patiekalai neskanūs ir brangūs (17,55 eur). Ir sugebėk sugadinti benedikto kiaušinį užpilant kalnu bjauraus padažo. Kava tragiška (nesuprantama kodėl dauguma įvertinimų maps.google geri). Apskritai Londone kiek teko susidurti, su kava problemos. 

   Su palengvėjimu užveriam duris ir skubam į Golden Tours Visitor Centre.

Neradus reikiamom datom bilietų į Warner Bross studiją, pirminio streso buvo (bilietus išperka labai greit). Labiausiai nusiminė dukra – ech, juk čia pagrindinis kelionės tikslas, tik dėl jo pirkti lėktuvo bilietai. Tačiau panagrinėjus studijos puslapį radau studijos lankymą kartu su nuvežimu. Oficialiame  studijos puslapyje parduoda tiek įėjimo bilietus, tiek kelionių paketus autobusu. Iš karto kaina pasirodė didoka, bet pamąsčius ir paskaičiavus, kad iki studijos reikia važiuoti traukiniu, o bilietai kainuoja, gavosi visai neblogai. Viską paskaičiavus, su nuvežimu gavosi apie 18 eur brangiau, negu važiuotum pats. Bet nuveža nuo durų iki durų be jokių persėdimų. Važiuojant savarankiškai dar reikia nusipirkti traukinio bilietus iš Euston geležinkelio stoties iki Watford Junction, o atvykus persėsti į autobusą, kuris veža į studiją (jeigu linija streikuotų, rinktis metro liniją „Metropolitan“ iki Watfordo), nuo ten eiti iki Watford Junction. Užsakant bilietus su nuvežimu reikia atkreipti dėmesį į išvykimo iš Londono laiką. Studijos autobusas (dažniausiai firminis) stoja trijose vietose, tad galima pasirinkti kuri arčiau. Vykstant savarankiškai, studijoje gali būti kiek nori, su nuvežimu skiriamos trys valandos (jų tikrai užtenka). Autobusas realiai atvyksta anksčiau, nes prie įėjimo eilė ir dar daiktų patikra. Tačiau mūsų atveju, eilė buvo visai nedidelė, tad studijoje galėjome praleisti 4 valandas. Bilietus įsigyti oficialiam puslapyje https://www.wbstudiotour.co.uk/tickets/ arba pažiūrėti gal bus nuolaida  https://www.getyourguide.com/s?partner_id=OBBGIR6&cmp=short-url&et=16403&lc=57

  Golden Tours Visitor Centre reikėjo būti 08:45, autobusas išvyksta 9:00, įėjimas į studiją 11:00 val. Centre patikrinamas užakymas, išduodamos popierinės spalvotos apyrankės grįžimui ir grąžiai palydi iki autobuso (jis sustoja už kampo). Autobuse yra Wifi, rodo scenas iš Hario Poterio filmo, bet kokybė labai prasta. Autobusas atvyksta per valandą. Kur kažkada buvo lėktuvų gamykla ir aerodromas, dabar įrengtas magijos pasaulis. Eilė visai nedidelė, nemažai labai rimtų filmo ir knygų fanų su poteriados aprangos detalėm ar rankinukais. 

  Įėjusius pasitinka gigantiškas drakonas. Studija nuolat tobulėja, atsiranda naujos filmo scenos. Beje, įeinant nepraleiskit momento pasiimti knygutės, kur galima susidėti atskirų salių štampukus (mes, deja, pastebėjome jas vėliau tik kitų lankytojų rankose😒). Darbuotojai siūlo eiti su paltais, nes dalis ekspozicijos lauke. 

Tarsi timptelėjus už virvutės užsukom į suvenyrų parduotuvę. Magija prasideda tik peržengus jos slenkstį. Paskirstymo kepurės, vardinės burtų lazdelės, visokia burtų atributika ir, žinoma, skanumynai – šokoladinės varlės, ypatingų skonių saldainiai. Kaip nepalaikysi rankose galingiausios pasaulyje burtų lazdelės ar nepasimatuosi paskirstymo kepurės. Kasos aparatai tarsi iš Gringotts Banko. Tačiau svarbu neužsibūti (parduotuvė didelė), juk didžioji stebuklų dalis dar laukia. 

Po filmuoto kino kūrėjų pasakojimo partiją lankytojų suleidžia į salę trumpam filmui, kur patys aktoriai pasakoja apie filmavimo kasdienybę. O tada pakyla uždanga ir atsiveria durys į magijos pasaulį. Pirmiausia pasitinka Didžioji salė su fejerverkais, o paskui pasineri į filmo kūrimo stebuklą. 

Jo metu buvo sukurta daug detalių, maketų, paveikslų (net 250 buvo nutapyta pagrindiniams laiptams ir kai kuriuose įamžinti filmo prodiuseriai), kostiumų (pvz. Hermionos suknelė Kalėdų baliui). Vizualiniai efektai, kurių dalį gali paleisti pats, paspaudęs mygtuką prie konkrečios scenos, o apie kai kuriuos specialiuosius efektus, dėl kurių filmų scenos buvo tokios įspūdingos, pasakoja ir demonstruoja darbuotojai. Būtent toks žalias fonas padėjo sukurti nematomo apsiausto scenas. Vienas filmų scenas, kaip Dumbldoro kabinetą, Grifų gūžtos kambarį, gali pažiūrėti iš toliau, kitose pasivaikščioti, gali išsirauti rėkiančią mandragorą, o kai kuriose nusifotografuoti (įrengti specialūs laikikliai mobiliems) ar net sudalyvauti. Kas dedasi traukiny, pamatai tik nuotraukose. Jei nori, gali jas įsigyti už papildomą mokestį.

Prie filmo dirbo visa armija grafikos dizainerių, iliustratorių ir menininkų – tad daug informacijos apie filmo scenas, maketų kūrimą bei idėjos įgyvendinimą ir pan. Ar žinojot, kad tetos Petunijos scenai, kai ji išsipūtė - buvo pasiūti 38 kostiumai, o Hagrido veidas tai animatroninė sistema? Daugelis mechanizmų yra unikalūs ir įspūdingi savo mastu. Apskritai čia duodama suprasti, kad naudojami ne tik kompiuteriniai specialieji efektai – kai kas atliekama mechanikos pagalba. 

Beveik bendra klasė ☺

Kuo ilgiau būni studijoje, tuo labiau pasineri į magijos pasaulį ir eilinis Londono gyvenimas lieka kažkur už realybės ribos. Įžengus į Uždraustąjį mišką kojos klimpsta minkštoje dangoje. Siauri takeliai prieblandoje vingiuoja tarp gumbuotų medžių, kas kelias minutes iš slėptuvės išlenda voras Aragogas.

Studijos kieme ekspozicija tęsiasi. Tačiau saulutė tokia maloni, kad norisi kuriam laikui su užkandžiais įsitaisyti ant suoliuko. Dvi lankytojos absoliučios poteriados sagos fanės. Dukra net pasiūlo jas kartu nufotografuoti, kuo abi labai apsidžiaugia.

Pasidžiaugus saulute vėl neri į magijos pasaulį. Nuostabiausias Skersinis skersgatvis ir vėl daugybė įvairiausios informacijos. Nuostabi atrakcija pilies maketas, kurioje buvo įsikūrusi Hogvartso magijos mokykla. Modelis buvo sukurtas pačiam pirmam filmui apie Harį Poterį, o dabar atnaujintas ir pridėti vaizdo efektai: bokštuose dega fakelai, o specialus apšvietimas keičiasi kas kelias minutes.

Viską apžiūrėjus maga vėl užsukti į suvenyrų parduotuvę. Tačiau laiko iki autobuso dar yra, todėl pailsinti kojų įsitaisom kavinėje su paskaninta kava (5,26 eur).

   Autobusas išvyksta numatytu laiku ir vėl išleidžia Baker street gatvėje. Vakaro programai numatytas susitikimas su dukros klasioke. Tačiau laiko dar yra, tad reikia užsukti į paštą pasikeisti pinigų. Iš senesnių  laikų likę senų svarų, kuriuos keičia banko skyriuose arba dalyje pašto skyrių. Reikia tik pateikti asmens dokumentą ir rankose laikai naujus svarus. Londone reikia turėti grynų, kadangi yra vietų kur priima tik grynus. Tačiau dalyje vietų gali atsiskaityti tik kortele.

Šiltas susitikimas su dukros drauge. Trise įsitaisom vietnamiečių restorane Pho. Visi patiekalai labai skanūs. Kalbų per akis - rūpi sužinoti abiejų pusių naujienas ir pasiaiškinti gyvenimo Londone niuansus. Atneštoje sąskaitoje įskaičiuotas aptarnavimo mokestis. Nesiginčijam, nes aptarnavo labai maloniai. Tačiau šiaip jau šis mokestis nėra legalus ir jeigu nematote prasmės palikti arbatpinigių, tikrai galima jį nuginčyti, kad atneštų sąskaitą tik už patiekalus.   

Vakaras gražus, tad atsisveikinus iki namų einam pėsčiomis. Ar matėte kada žmogų amžinai įkalintą laikrodyje?  Žavingas Maarten Baas’s Real Time clock  - kūrinys, kur įstrigęs vyras XIX a. kostiumu (nuoroda į Brunelio epochą), kas minutę piešia naują rodyklę. Trina ir piešia, trina ir piešia. O kitoje gatvės pusėje nuostabus The Wild Table of  Love – Laukinis meilės stalas -  transliuojantis žinią apie nykstančius gyvūnus ir bendrystę. Nuostabus skulptūrinis ansamblis, kupinas ironijos, jautrumo ir harmonijos. 

Ir visai netoli namų per kelią nucimpina lapė. Dar sustojusi nužiūri – kas gi čia drįsta vaikštinėti jos rajone☺.

3 diena

  Nors labai tikėjomės, kad orai pasikeis, bet iš pat ryto jau purškia. Aišku, kai oras nuostabus, tai reikia praleisti visokiose studijose☺. Maža viltis rusena, kad gal dienos eigoje oras pasitaisys. Pats laikas pusryčiauti. Netoliese puiki kepyklėlė Granier Bakery Cafe viliojanti šviežiais kepiniais ir pašildomais sumuštiniais kruasanuose. Net ir kava čia jau visai pusėtina. Visos vietos viduje užimtos, tad tenka pasiimti išsinešimui. Tačiau išėjus atsilaisvina staliukas lauke. Kaip tik po stogeliu. 

11.15 val. užsakytas Sky Garden, todėl galima be skubos nuvažiuoti ir pašmirinėti po Leadenhall turgų, kur buvo filmuojama scena iš Hario Poterio ir išminties akmens.

 Sky Garden lankymas nemokamas, tačiau reikia iš anksto užsiregistruoti internetu. Į aukštesnį pastatą - Horizon 22, vietų nebeliko. Londone yra kelios vietos, kur gali apžvelgti miestą iš aukštai. Prie Sky Garden įėjimo rikiuojasi eilė, kur budintis griežtai tikrina įėjimo laiką, paskui daiktų patikra ir liftas pakelia į viršų – 35 aukštą. Aukšto viduje užveistas sodas, veikia kavinė, tačiau patalpa nešildoma. Išėjus į terasą atsiveria miesto vaizdas po apniukusiu dangum. Apžiūrint viską viduje, staiga pasipila liūtis stiklines sienas uždengdama šliaužiančia šlapia užuolaida. Ką gi, reikia neskubėti ir pašmirinėti viduje. Nors ir nešilta, bet bent jau nešlapia. Tenka traukti planą B, nes oras tikrai nežada taisytis. 

Lietui aprimus paskubam iki St. Dunstan bažnyčios griuvėsių. Didžiojo Londono gaisro metu sunaikinta bažnyčia datuojama 1100 m. Tapybiški griuvėsiai augmenijos apsupty - ramybės oazė. Smalsutę voveraitę kažkoks darbuotojas pavaišina riešutu. Tačiau pamatęs kitas dvi smalsutes, besistengiančias juos įamžinti, įteikia po riešutą - vaišės voveraitei. Voverytė drąsi - atsirėmusi su nagučiais į delną ramiai pasiima riešutuką. Praeidamas pro šalį darbuotojas klusteli ar pavyko  padaryti gražių foto. 

 Vėl prasideda dulksna,  tad pats laikas sėsti į autobusą vežantį iki China town. Pirmiausią į Hause of spells - paslaptimis apgaubtą parduotuvę. Kruopščiai apgalvota aplinka panardina į burtų pasaulį. Tarsi kerų portalas nukeliantis į fantazijos karalystes  -  Hario Poterio, Sostų karų, Adamsų šeimynėlės, Žiedų valdovo ir t.t. Pirmas aukštas  - rojus Hario Poterio gerbėjams. Čia net daugiau įvairių dalykėlių negu Warner Bross studijoje. Praktiškai viskas, ko tik gali užsigeisti, todėl dukra įsigyja smagias lauktuves.

China town vieta, kur ne tik galima pasivaikščioti po raudonų žibintų girliandomis, bet skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Bao Bao parduoda gigantiškas banduškinas su įdarais. Vienos dviem per akis. (4 svarai). O deserto į Chinatown Bakery, kur nedidukėje kepyklėlėje akys raibsta nuo pasirinkimo. Gerai, kad savitarna, kitaip sulaikytum eilę☺. Čia galima paskanauti ir garsiųjų žuvelių su įdarais. Lyja jau kaip reikiant, tad tenka slėptis po tentais ir sukramsnoti savo pietus. O keptos antys vilioja praeivius paskrudintais šonais. 

  Išsitraukus lietsargį vaikštinėti ne taip patogu, bet praėjus porą gatvių vėl tenka slėptis. Gyvenime magijos negali būti per daug, tad House of MinaLima pakviečia į burtininkų pasaulį. Grafikos dizaineriai Mirafora Mina ir Eduardo Lima, dirbę prie Hario Poterio filmo įkūrė išskirtinę galeriją – parduotuvę, kur įgyvendino savo vizijas ir pasakoja apie savo grafinius projektus. Tik įžengus žvaigždėtas dangus veda į burtininkų pasaulį. Norisi tyrinėti kiekvieną kampelį. Viduje šilta ir yra kur atsisėsti. 

 Netoliese  PAUL Regent Street kavinukė, kur gerai su šiltu gėrimu pralaukti eilinį lietaus pliūpsnį. Kadangi oras nesitaiso tenka pėdinti iki metro sustojimo. Pakeliui viliojančios visokių skanumynų  vitrinos. Tarsi nedidelės parodos - puikus marketingas.

Visa laimė, kad išlipus iš metro tenka kulniuoti požemine perėja ir netrumpai. Lyjant tai puiki išeitis. Į dienos šviesą išneriam prie Viktorijos ir Alberto muziejaus (nemokamas). Daugybė meno kūrinių milžiniškame muziejuje. Tik kažkodėl šį kartą man per daug intelektualu. Dukra nustemba, bet yra kaip yra. Todėl apžiūrim tik dalį pirmo aukšto ir paskubam į piešais esantį Londono mokslo muziejų (nemokamas). Įėjus greit judanti eilė nuveda iki darbuotojo, suteikiančio QR kodą įeiti į muziejų. Būtent čia ir užtrunkam. Aišku, tokiam muziejui  reiktų skirti ne vieną dieną, nes tematikų gausa ir muziejaus dydis tiesiog stulbinantis. Kosmoso, įvairių technologijų, medicinos eksponatai, senų modelių automobiliai, įvairi technika, erdvėlaiviai ir kt. jų kopijos, leidžiančios pažvelgti į inovacijų istoriją. Nuo baroko iki astronautų. Labai įdomi pojūčių (kuriuos gali išbandyti) ir fobijų zona. Vaikštom iki tol, kol darbuotojai pradeda lankytojus raginti paskubėti link išėjimo. 

 Dar dirba viena dominanti vietelė, tad skubam į autobusą. Pusę valandos autobusas darda gatvėmis apvažiuodamas trečdalį Kensingtono parko. ☺  Lietus pasaulį per stiklą paverčia impresionistų paveikslais.

Daunt Books Marylebone žavingas istorinis knygynas. Tikroji magija atsiveria praėjus grožinės literatūros skyrių. Toliau kelionių literatūra, kur knygos grupuojamos pagal šalis. Deja, apie Baltijos šalis nėra nė vienos knygos((( Europa pasibaigia Lenkija. Keistai didelis rusų literatūros skyrius. Tačiau naršyti ir apžiūrėti įvairią literatūrą be galo smalsu. Vaikiški leidiniai absoliučiai nuostabūs.  

Laikas vakarienei. Jau nebesvarbu lyja ar ne. Pėdini 15 min be lietsargių iki nuplanuotos vietos ir jau nekreipi dėmesio.

 Vakarieniauti numatyta Mercato Mayfair - senoje bažnyčioje įsikūrė daugybė restoranų nekeičiant senojo interjero. Žmonių daugybė, oras ūžia nuo kalbų. Prabėgam pro visus staliukus ir nė vienos laisvos vietos. Dukra nuskuba laiptais į antrą aukštą. Ir staiga atsilaisvina staliukas dviems. Štai ką reiškia mintys - negali būti, kad nerasim laisvos vietos☺. Patiekalai čia nepigūs. Kiekviena išsirenka skirtingus maistus - indiškas ir fish and chips. Ir abu net labai skanūs. Tik keista matyti tokioje vietoje (kitoje balkono pusėje) aukštos klasės restoraną, nes alasas toks, kad sunku susikalbėti.  

Grįžus reikia greitai sukurpti planą kur praleisti laiką iki pietų, nes ir vėl žada lietingą dieną.

4 diena

Dangus tarsi suplyšęs. Lyja visą naktį ir gausiai. Ryte kiek mažiau, tačiau vis tiek. Pusryčiai vėl Granier Bakery Cafe. Yra vietų viduje, tad galima neskubant ir šiltai papusryčiauti. Reikia užsukti į Marks & Spencer gatavo maisto parduotuvę kokių nors salotų ir užkandžių. Nes neaišku kaip ir kada valgysim. Šalia kasų yra ir vienkartinių įrankių.

Kadangi išvykti reikės iš Liverpool stoties, nesinori toli nuo jos blaškytis. Gaila, kad šeštadienį nedirba pinigų muziejus.

 Gyvenime taip būna, kad jei labai reikia, tai ir randi. Tiksliau, reikiamas objektas pats atsiranda. Vakare dukrai benaršant žemėlapį kur nueiti ir persijungus į kažkurį soc.tinklą, iškrito įdomi vieta. Outernet London – atvira erdvė po stogu, siūlanti nuostabų meno ir technologijų derinį. Trijose erdvėse su didžiuliais ekranais įtraukiančios meno instaliacijos - dar vienas stebuklas. Pasislėpus kampe, net vėjas nepasiekia, tad galima ilgai mėgautis besikeičiančiais vaizdais. Įspūdinga.

Dar yra truputis laiko, tai reikia šmurkštelti į šalia esantį Primark kai kurių smulkmenų. O tada nors kiek pasigrožėti Soho skvereliu ir spinduliuojančia šviesą St. Patrick’s RC bažnyčia.

O tada į Liverpool stotį, iš kur traukinukas nuveža į oro uostą. Traukiniu važiuoti smagiau, daugiau erdvės. Galima ramiai suvalgyti nupirktas salotas (net labai vertos dėmesio).

Tik  įėjus oro uoste įkalam kavos ir praėjus patikrą peržiūrim maisto vieteles. Vienoje dar nusiperkam sumuštinių. Tikrai geri ir kaina neįtikėtina 3,30 svaro (Vilniuje 8 eur).

  Magiška kelionė baigiasi. Įsileiskime magijos į savo gyvenimus ir norai stebuklingai pildysis.

 Užsukit į Instagram  - filmas apie Hario Poterio karalystę