Pavasaris Obelynėje

Šiltos pavasarinės dienos savo kibiais saulėtais pirščiukais tempia į lauką, vilioja gėrėtis žydru aukštu dangumi, bundančia gamta, žydinčiais sodais. Pats gražumas kai sodai apsipila žiedais, užburia savo aromatais ir švelnumu. Įspūdingas pavasarį Obelynės parkas savo daugiasluoksne spalvų palete, panašia į rausvą debesį  Rausvai balti žiedlapiai švelniai nusklendžia per žolės paviršių, stipresnis vėjo gūsis sukuria įspūdingą gėlių pūgą.

Cinevilla, Tukums ir jūra

 

Teigiama, kad mūsų norai išsipildys, jeigu mes juos teisingai užrašysime. Tačiau užtenka ir teisingai pagalvoti, kad noras išsipildytų. Galiausiai gavosi taip, kad išsipildė du norai. Mano noras pabūti prie jūros,  o vyro – vėl pravažiuoti dalį Baltijos kelio per jo minėjimo dieną. Nieko nėra geriau nei tušti paplūdimiai, todėl ir vėl pasirinkome Rygos įlanką. Nakvynei užsisakėme butuką Tukums mieste. 

Marcinkonių Čepkeliai ir Meškos šikna bei Zervynų prijuostėlės

 

Kelionė traukiniu vienas iš keliavimo malonumų. Tačiau Lietuvoje keliauti traukiniais dažnai nepatogu. Prieš kiek laiko su dukros šeima susidėlioję maršrutą Vilnius – Zervynos - Marcinkonys (nors į šią pusę per dieną net keli reisai) su gailesčiu atsisakėm kelionės traukiniu. Norint pasivaikščioti po Zervynas, Marcinkonis ir aplankyti Čepkelių raistą arba tektų skubėti, arba tempti laiką iki kito traukinio.

Molėtai - vasaros diena

Vasara puikus laikas - dienos šiltos ir ilgos. Užtenka tik įsispirti į batus ir gali jau lėkti laukais. Kad ir iki Molėtų. Dažnai į šią pusę traukiama prie ežerų ar į miškus, tačiau smagu pasivaikščioti ir po pačius Molėtus. Pasirinkus ne autostradą, o senajį kelią, galima užsukti į porą vietų pakeliui.

Vasaros diena Krekenava - Ramygala

 

 

Vasaros jausmas kai vėjas taršo plaukus ir norisi basomis vaikščioti po rasotą žolę dažnai būna persmelktas vasarišku nerimu. Trumpą vasarą norisi išnaudoti užpildant naujais vaizdais ir pojūčiais. Tad dukros pasiūlymas dienos kelionei Ramygala-Krekenava buvo priimtas be svarstymų. Greit primetėm lankomų vietų planą ir šeštadienio rytą nurūkom Ramygalos link.🚗

Tarp Vilkaviškio ir Prienų

 

Senokai rūpėjo pasigrožėti Vilkaviškio autobusų stotimi ir Paežerių dvaru. Kelias neartimas, pamatyti ir be šių dviejų objektų yra ką, tad nuspręsta tam reikalui pašvęsti savaitgalį, su nakvyne. Nėra reikalo lakstyti nuo objekto prie objekto kaip akis išdegus.  Šeštadienio rytą, įsiridenę pakeliui draugę, be jokių stabčiojimų dūmėm tiesiai iki Paežerių dvaro rūmų. 

Keli žingsniai Latvijoje ir keli Aukštaitijos dvarai

Nuostabus kelių minučių netikėtumo jausmas gavus dovaną ją išpakuoti, apžiūrėti, tyrinėti. Dovana kurią gali pačiupinėti, suteikia daug džiaugsmo. Bet atminty giliausiai įsirėžia dovanoti potyriai. Pagrindinė dovanų potyrių idėja – įgyvendinti kažkieno svajonę. O kas geriau atspės svajones, jei ne savi vaikai. Savaitgalis Kairiškiuose puikioje vietoje - Sauna House , kur jautiesi kaip namuose – dovana vienos datos proga. O kartu tai reiškia, kad laukia kelionė. Potyriai kelionės metu ypatingai ryškūs, jų nepadėsi ant lentynėlės.

Mėlynių festivalio šleifas tarp Sudargo ir Pyplių piliakalnių. Zyplių dvaras ir....

 Norų lentynėlėje jau seniai tyliai kamputyje savo eilės laukė Sudargo piliakalniai. Važiuojant į tą pusę vis nusėsdavome Gelgaudiškyje, jaukiame giminių kieme. Tačiau šį kartą maršrutas susidėliojo iki pat piliakalnių. Giminės liko nelankyti. Vėliau vis tik atsiėmėm pylos dozę, kad neužsukta bent kavos puodeliui.

Širvintos- mažų miestelių žavesys

 

Mažuose miesteliuose laikas teka kitaip – su beveik nepastebimais kasdieniais nutikimais, į praeitį nukeliančiais kvapais ir ramybe. Toje ramybėje naujai atgimę miesteliai žavingi visomis prasmėmis. 

 Širvintos (kažkada palikę pilko ir liūdno miestelio įspūdį) įtikins net didžiausią skeptiką, kad mažų miestelių atgimimas – misija įmanoma.

Trumpa lapkričio diena

 

Įsibėgėjus rudeniui - vėstant orams ir trumpėjant dienoms, net ir lapkritį pasitaiko saulėtų dienų.
Trumpa diena žada trumpą kelionę. Svarbiausia ištrūkti iš miesto ir apsukt nedidelį ratuką Švenčionių rajone.

Kaišiadorys- tarpinė stotelė

 

Lekiant traukiniu iki Kauno už lango nušmėžuoja geležinkelio stotys - nieko nesakančios, neatveriančios durų į už jų įsitaisiusių miestelių gyvenimą, tačiau įstrigdamos atmintyje ryškiais fragmentais, žadinančios smalsumą.

 Kaišiadorys vienas iš tų smalsumą žadinančių miestelių.

Žemaitija - nauji atradimai (II atostogų dalis)

 

 Ankstesnė pasakojimo dalis                                                 5 diena

   Keista triukšminga Klaipėdos naktis. Namas prie pat gatvės. Karšta, visi langai atverti, nes kitaip uždustum. Vėliau naktimis kiek atvėso, tad buvo galima bent patį triukšmingiausią langą laikyti uždarą.

 Klaipėda. Ir ką gi veikti Klaipėdoje, kai atrodo viskas jau išvaikščiota.  Ogi po šimto metų aplankyti jūrų muziejų. Ne delfinariumą, o būtent muziejų.

Marijampolė – piešinių ir parkų miestas

Kiekviena trumpa, netgi vienos dienos, kelionė, tarsi nedidelė šventė, užpildanti dieną naujais atradimais, emocijomis ir įspūdžiais.  O trunkanti abi savaitgalio dienas tarsi gaivaus oro gurkšnis. Šį kartą šiuo gurkšniu tapo Marijampolė.  

Nemajūnai, Siponių atodanga, Balbieriškio atodanga

 

Kiek bevažiuotum į Birštono pusę, kiekvieną kartą surandi naujų, nelankytų vietų. 

 Pradardam Stakliškes ir neužilgo sukam į Jundeliškes iki vienintelio likusio medinio Paverknės dvarelio (Jundeliškių arba Ustronės dvaras). Šiame dvare užaugo, o vėliau sugrįžęs ir gyveno rašytojas, gydytojas Stanislovas Moravskis. 

Cirkliškio dvaras, Kačėniškės piliakalnis, Sirvėtos mitologinis takas

Stebinanti diena. Diena stebinusi ir oru, ir lankomomis vietomis. Ir net nuorodomis į visus lankomus objektus. Rytas sklidinas saulės. Tokiu oru namie nesėdėsi. Vėl keliu link Nemenčinės ir Pabradės.

Vepriai akmenų apsupty

 

Žydinčių sodų ir geltonuojančių rapsų laukų apsupti miesteliai unikalūs savo turtinga praeitim.  O jei dar įsikūrę netikėtoje vietoje?

Ar daug miestelių, įsikūrusių meteorito krateryje, tenka aplankyti? 

Punžionių atodanga, Balingradas, Buivydžiai ir kabantys tiltai

  Pavasaris mažais žingsneliais pievas dabina gėlėmis, medžius nusagsto salotine žaluma. Miškuose žydras žibuoklių jūras išstumia baltieji kiško kopūstų varpeliai, per pievų žalumas nubėga tūstančiai ryškiai geltonų pienių. Po vienspalvės žiemos didžiausias malonumas akims.

  Ir vėl sukam vairą Nemenčinės link. Jau seniai rūpėjo apžiūrėti geležinkelio tiltus Neries Žeimenos santakoje.

Varėna ir Karvės blynas

 

Nežiūrint, kad ne pirmas savaitgalis džiugino šiltais orais, šįmet pirmą kartą kirtom savo savivaldybės ribas.  Iki be galo seniai lankytos Varėnos.

 Nors iš Vilniaus išjudėta gana vėlai,  šviesus vakaras neskubino sukti namų link. Į Trakų pusę, kaip visada šiltą savaitgalį padorus kamštukas, tačiau nusukus į Druskininkų kelią, galima lėkti laisvai dairantis į pakelės vaizdus.  

Rokantiškių piliavietė, Strielčiukų žygtakis

 Kada iš Vilniaus nesinori niekur išvažiuoti, šalia namų miškai nebevilioja, tačiau norisi naujų  įspūdžių,  galima surasti kitų alternatyvų.  Juo geriau, kad tokios alternatyvos visai šalia. 

Viena iš jų Rokantiškės.

Jurkiškio upelio pažintinis takas lapkričio ūkuose

 

Lapkritis turbūt pats nepatraukliausias metų mėnuo - šalta drėgmė skverbiasi pro visus plyšius, o saulė atrodo tarsi nepasiekiamas miražas. Tai metas, kai atrodo, kad belieka tik susirangyti jaukiame krėsle su puodeliu karštos arbatos.  Bet net ir jaukiame krėsle nesėdėsi visą dieną, o karštos arbatos galima išgerti kokioje gražioje vietoje.