Panirusi į amžinojo vandens miegą - Venecija

 

Miestas, kur dienai atvykusios turistų ordos tiesiogine to žodžio prasme užtvindo pagrindines lankomas vietas, o vakare, matydamos tokius pačius žmones išvargintus karščio, ekskursijų, begalės suvenyrinių kaukių ir Murano stiklo palieka jo ribas. Kaip atskirti turistinį neorealizmą nuo tikrosios Venecijos, sugriauti mitus? Juk Venecija atsiskleidžia 
pamažu, keisdama savo veidą priklausomai nuo sezono ir net paros laiko. Pasimėgauti nors trumpa galimybe stebėti kasdienius miesto atspalvių pokyčius, matyti kaip bunda miestas, pajusti kaip siaurose gatvelėse sklinda kavos ir šviežių kepinių kvapas, pasigrožėti pastatais, kur absoliučiai bet kuris iš jų pretenduoja į istorinį, su dukryte nusprendėme gruodį, kai nėra minių turistų.

Pagauk vandenyno vėją - Portugalija

 Kur baigiasi žemė ir prasideda didžiulės Atlanto platybės, kur horizontas – iliuzinė linija tarp dviejų mėlynų atspalvių, ten kraštas kvepiantis eukaliptu, apelsinais ir juoda kava. Portugalija nepaprasta - portveino ir liūdnų „romansų“ fado šalis. Gal todėl viskas paprastai nesiklostė. Pirmą kartą nusinešė pandemiją. Antrą kartą prieš tris savaites iki kelionės paaiškėjo, kad draugė kartu važiuoti negalės (jai Portugalija nuplaukė antrą kartą). Laimė į jos vietą stebuklingai atsirado nauja kelionės draugė, tad reikėjo mikliai pakeisti biliete pavardę.

Cinevilla, Tukums ir jūra

 

Teigiama, kad mūsų norai išsipildys, jeigu mes juos teisingai užrašysime. Tačiau užtenka ir teisingai pagalvoti, kad noras išsipildytų. Galiausiai gavosi taip, kad išsipildė du norai. Mano noras pabūti prie jūros,  o vyro – vėl pravažiuoti dalį Baltijos kelio per jo minėjimo dieną. Nieko nėra geriau nei tušti paplūdimiai, todėl ir vėl pasirinkome Rygos įlanką. Nakvynei užsisakėme butuką Tukums mieste. 

Ežerų ir pribloškiančių kalnų kraštas - Karintija (Austrija)

 

Užburiantis vaizdas į kalnus, kuriuo gėrėjomės pernai iš balkono, vėl atginė į Karintiją ir į tą pačią fermą, ir net tą patį butą☺. Karintija - gamtos rojus ir siūlo tai, kas mums artima ir patinka. Sakoma, kad kiekvienas save gerbiantis austras čia atostogauja kartą per metus.

Pavasarį, kalbant telefonu su pernai kartu važiavusia drauge, ji, kaip pagal užsakymą, nostalgiškai užsiminė apie Hohenthurn kaime leistą laiką ir pasiūlius iš karto pasirašė važiuoti kartu. Dar pasijuokėm, kad vėl važiuosim į Austriją futbolo čempionato metu, kaip ir prieš kelis metus. Vėliau prigriebėm dar vieną kelionės draugę ir beliko laukti atostogų. 

Marcinkonių Čepkeliai ir Meškos šikna bei Zervynų prijuostėlės

 

Kelionė traukiniu vienas iš keliavimo malonumų. Tačiau Lietuvoje keliauti traukiniais dažnai nepatogu. Prieš kiek laiko su dukros šeima susidėlioję maršrutą Vilnius – Zervynos - Marcinkonys (nors į šią pusę per dieną net keli reisai) su gailesčiu atsisakėm kelionės traukiniu. Norint pasivaikščioti po Zervynas, Marcinkonis ir aplankyti Čepkelių raistą arba tektų skubėti, arba tempti laiką iki kito traukinio.

Lietaus šalis Airija (kartojam)

 

Lėktuvo ratai trinkteli į žemę taip, kad išlaksto visas mieguistumas, persekiojęs nuo 2 valandos nakties. Būtent tuo metu teko keltis į ankstyvą skrydį iš Kauno. Greita pasų patikra (Airija nėra Šengeno zonoje) ir po pasiglebėsčiavimo su drauge pirma kava Airijoje jau lekiant automobiliu tolyn. Šį kartą bendru sutarimu buvo nutarta po skrydžio iš karto važiuoti patyrinėti dalį šiaurinės Airijos, pravažiuoti gabaliuką Laukinio Atlanto kelio (Wild Atlantic Way), o paskui grįžti į draugės namus. Klausimai, plepalai, vaizdai – net nepajunti kaip už nugaros lieka virš šimto km. 

Latvija su tuštumos pojūčiu

 

Kovas ne pats gražiausias metas kelionėms, tačiau negi neišnaudosi ilgo savaitgalio nors trumpam pabėgimui. Netoli,  į Latviją, kur netoli sienos likę keletas dominančių objektų. Nakvynei pasirinktas Jekabpils miestas, iš kurio bus patogu judėti į skirtingas puses.