Trys žiemiškos dienos Osle - arba kaip žiūrėjome baletą

1 diena

5 valanda ryto. Prie oro uosto išvykimo salės durų stovi virtinė automobilių. Iš jų lipa ir kuo greičiau į šiltą salę veržiasi dešimtys apsimiegojusių žmonių su dideliais lagaminais. Kur jie skuba šitokioje ankstybėje?

Vilniaus akcentai

Vis galvojau ar verta pasakoti apie keliones po Lietuvą. Atrodo visi čia pat malamės, vieni pas kitus į svečius važiuojame, viską tą patį matome. Tačiau savo mieste dažnas paskęsta kasdienybėje ir rutinoje, pro tikrai įspūdingus pastatus prabėga nulenkęs galvą. Ką čia tą galvą kelsi, jei reikia po kojomis žiūrėti, kad už kokios atšokusios plytelės neužkliūtum. Na, nebent kokie svečiai atvažiuoja, tada perbėga kartu per kelis žymiausius objektus ir viskas. 
O mes, kartas nuo karto, mėgstame tiesiog va taip, pasiėmus fotoaparatą paslampinėti gatvelėmis, įkišti nosį į kiemus ir visokius užkaborius. Išmokome vaikščioti iškėlus galvą, besigrožint pastatų fasadais. Gražus mūsų miestas. O jeigu palangės ir namai būtų papuošti gėlėmis, kaip daug kur Europoje, tai būtų tikras perliukas. Turime ir bendraminčių kompaniją, kur viena Vilniaus miesto mylėtoja mums laikas nuo laiko surengia ekskursijas. Tiesiog todėl, kad jai taip patinka. Todėl, kad kažką naujo sužinojusi, nori su mumis pasidalinti. 🏰

Elzaso sūriai ir Švarcvaldo vyšnių pyragas (III dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis 

9 diena

Miesteliais jau sotūs. Norisi gamtos. Todėl vėl diena skirta Švarcvaldui. O ir paskutinė proga paieškoti Švarcvaldo vyšnių pyrago. Juk jo dar neragavome. Ryte dar peržiūriu, kurie kriokliai arčiausiai. Sąraše turiu virš 30, ir čia dar toli gražu ne visi. Pasirenku kelias alternatyvas, o dienos eigoje žiūrėsime kas gausis. Judame žemyn nuo Bahlingen pro Freiburg im Breisgau. Yra ir čia apžiūrėti, bet ši diena skirta gamtai.💮

Elzaso sūriai ir Švarcvaldo vyšnių pyragas (II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

6 diena
Pagaliau lankysime Elzasą. Šįkart turistinius miestelius. Siena tarp valstybių per Reino upės vidurį. Tad pusė tilto Vokietijoje, kita Prancūzijoje. Sveika, Prancūzija!👏

Elzaso sūriai ir Švarcvaldo vyšnių pyragas (I dalis)

Iš vaikystės atsimenu „Aerofloto“ lėktuvuose dalinamus saldainukus. Tokius nedidukus, saldžiarūgščio skonio. Ach, kokie skanūs jie buvo - net dabar juntu jų skonį. Tariu- Elzasas- ir kažkodėl pajuntu lygiai tokį patį skonį. Šio skonio pavilioti ir nusprendėme nulėkti per atostogas iki Elzaso. Tiesą sakant ne tik pavadinimas viliojo. Jau seniai interneto platybėse matyti populiarių miestelių Eguishem, Riquewir, Colmar vaizdai žadino kelti sparnus į tą pusę.⛅

Baltarusija- pasiblaškymai po pilis ir provinciją ( II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis čia

2 diena
Keliamės anksti ir skubame pusryčiauti. Pusryčiams gauname visokių patiekalų- švediškas stalas. Labai skani paprasta avižinė košė, nors visai neišvaizdi. Net pakartoju dubenėlį. Tik su kava tai problemos - tirpi. Galima įsipilti pieno, bet tada jau nei karvė, nei gegutė gaunasi. Nieko, išgyvensim.🏰

Baltarusija- pasiblaškymai po pilis ir provinciją ( I dalis)

Belarus moja rodnaja, bulba drobnaja, gnilaja. Kažkodėl būtent šie žodžiai šovė į galvą, pradedant kelionės aprašymą. Nors nieko gimto toje Baltarusijoje nėra, o ir supuvusių bulvių nematėme. Iš tikrųjų, tai paskutiniu metu pagalvodavome, kad visai įdomu būtų nuvažiuoti į Baltarusiją. Labai seniai lankyta - dar tais laikais, kai nereikėjo vizų. Bet vis dėl tų pačių vizų ir atidėliodavome.🚏

Akmens ir vandens simfonija - Malta ( II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

Vėl ryte skubame į Cirkewa. Tik šį kartą kelsimės keltu į Gozo salą. Lankysimės džiaugsmingoje vietoje (išvertus iš kastilų kalbos Gozo reiškia džiaugsmą). Bilietai parduodami tik plaukiant atgal. Sėdame atvirame denyje. Šalia įsitaiso pora pagyvenusių anglų. Paklausus iš kur mes, apsidžiaugia. Senoji ponia sako, kad turi draugę lietuvę, vardu Rita. 

Akmens ir vandens simfonija - Malta ( I dalis)

Periodas be saulytės, užsitesęs vos ne nuo spalio mėnesio, tiesiog masina pabėgti ten kur šilta ir saulėta. Retkarčiais išlindusi saulutė nelabai pradžiugina, nes tokiu metu paprastai sėdi ofise ir tik pro langą gali pasigėrėti gražia diena. O ir tokias dienas gali suskaičiuoti ant pirštų. Tas niūrus metas ir priveda prie to, kad pradedi kuistis po visokius kelionių puslapius ir raminti save gražiais vaizdais. Taip sau netikėtai ir radome visai neprastą pasiūlymą į Maltą.