Baltarusijos spalvos ( I dalis)

 
Dar pernai keliaujant Baltarusijoje po LDK pilis, šmėstelėjo mintis, kad būtų įdomu pasivažinėti šiame krašte ir kitokiu maršrutu. Ir čia kaip toj pasakoj  „lydekai paliepus, man panorėjus“, vieną vakarą vasaros pradžioje  gavau pasiūlymą iš kaimyno, kuris organizuoja nestandartines keliones, naujo  Baltarusijos maršruto, kuris įvyks rugpjūčio pabaigoje.🌸

Lentvaris ir jo slėpiniai

  Lentvaris.  Mažas, kuklus ir visai neišvaizdus miestelis. Manau  ne vienam, lekiant keliu iš Vilniaus į Trakus, net nešautų į galvą mintis nusukti porą kilometrų į šoną ir pasivaikščioti Lentvario gatvėmis. Tačiau jau seniai įsitikinau, kad net ir nykiausiame užkampyje galima rasti kažką gražaus.✰

Karaliaus Mindaugo karūnos beieškant ( II dalis Lenkija)

Pirma pasakojimo dalis čia

Tiesiai į Augustavą nevažiuojame - pagal iš anksto sudėliotą planą dar turime užsukti į vieną vietą. Bevažiuodami sugalvojame stabtelėti Seinuose, nes kai kas iš mūsų kompanijos ten nebuvę (gal ir karūnos pėdsakų rasime). Besipuošiantį naujomis spalvomis bažnyčios bokštą vos atpažįstu - tik pablukusios rausvos spalvos antrasis bokštas patvirtina, kad  čia ta pati bažnyčia. Įdomiai drąsus naujasis spalvinis derinys.↝

Karaliaus Mindaugo karūnos beieškant ( Lietuva- Lenkija I dalis)

Ėjo antras vasaros mėnuo ...... gerai, kad nesnigo 😃 Bet jau prilijo tai sočiai.  Kai oras nei šioks, nei toks, kai svaiginanti kvapais, karščiu, leipstančiais gėlynais vasara tik prisiminimuose, tai ir nepajunti, kad pusė jos jau ir prabėgo...  Ir tik artėjanti Mindaugo karūnavimo diena priminė, kad vis tik jau liepa.   Tuo pačiu ir išeiginė diena.↬

Smaragdinis perlas Vilniaus pašonėje

Yra vietų, kurias galima lankyti bet kuriuo metu laiku ir jos kiekvieną kartą žavi naujom spalvom. Mes ten apsilankome gana dažnai, gal tik žiemą nebuvome. 

Kad ir kaip keista, bet dar atsiranda vilniečių , kurie nežino  Kairėnų botanikos sodo, o dalis, jei ir žino, nė karto ten nebuvo. Traukia mus tolimi kraštai, todėl dažnai nepastebime nuostabių vietų, kurios tiesiog mūsų panosėje. Iš važiuoti į kitus kraštus visada yra gerai, bet praleisti gražioje vietoje kurią nors išeiginę ar  šiaip laisvą dieną irgi didelis  malonumas.  Šalia turime tikrą smaragdinį perlą , kuris kiekvienu metu laiku atskleidžia viena už kitą gražesnę savo pusę.🌼

Pasivaikščiojimai netoli Vilniaus

Užsilaikęs vėsus oras su lietumi, kaip piktoji pamotė vertė gūžtis ne tik žmones, bet ir visą gamtą. Savaitgaliniai pasivaikščiojimai neviliojo, todėl pasiankstinti pavasarį nusprendėme bent kelioms dienoms nuskridę į Romą. Tačiau saulė ir šiltas oras taip ir liko už tūkstančio kilometrų.   Ir pagaliau, pagaliau artėjo išsiilgtas saulėtas savaitgalis. Mūsų kelionių draugės lygiai taip pat buvo pasiilgę ilgų pasivaikščiojimų gamtoje, todėl apsitarę, nutarėme apsižvalgyti netoli Vilniaus. 🚙

Pasivaikščiojimai po Romą

1 diena- tiksliau vakaras 

Dažnai pirmas įspūdis naujoje vietoje suformuoja vienokią ar kitokią nuomonę, kuri gali ilgam išlikti pasąmonėje ir norint ją pakeisti gali prireikti daug pastangų. Taksistai Romos oro uoste vieni iš tų, kurie jautresniems gali sudaryti neigiamą nuomonę apie miestą. Nors ant taksi durelių aiškiai parašyti įkainiai iki miesto centro (Čiampino oro uostas 30 Eur, Fiumičino 45 Eur), jie bando apgauti turistus įvardindami, kad ten, kur tu nori patekti (šiuo atveju Trasteverė) , jau nebe centras. Ir nors tikrai didelė šio rajono dalis įeina į Mura Aureliane ribas, kas ir įvardinama kaip miesto centras, jie prašo ne mažiau 50 Eur. Jeigu būtum vienas, gal pasiderėtum, bet trise, tai jau neeee, neveš. Cirkas daugiau nieko. Kodėl taksi? Ogi todėl, kad metas jau vėlyvas, tamsu ir baladotis su persėdimais iki nakvynės vietos užtruktų dar apie pusantros valandos. 🚕

Trys žiemiškos dienos Osle - arba kaip žiūrėjome baletą

1 diena

5 valanda ryto. Prie oro uosto išvykimo salės durų stovi virtinė automobilių. Iš jų lipa ir kuo greičiau į šiltą salę veržiasi dešimtys apsimiegojusių žmonių su dideliais lagaminais. Kur jie skuba šitokioje ankstybėje?

Vilniaus akcentai

Vis galvojau ar verta pasakoti apie keliones po Lietuvą. Atrodo visi čia pat malamės, vieni pas kitus į svečius važiuojame, viską tą patį matome. Tačiau savo mieste dažnas paskęsta kasdienybėje ir rutinoje, pro tikrai įspūdingus pastatus prabėga nulenkęs galvą. Ką čia tą galvą kelsi, jei reikia po kojomis žiūrėti, kad už kokios atšokusios plytelės neužkliūtum. Na, nebent kokie svečiai atvažiuoja, tada perbėga kartu per kelis žymiausius objektus ir viskas. 
O mes, kartas nuo karto, mėgstame tiesiog va taip, pasiėmus fotoaparatą paslampinėti gatvelėmis, įkišti nosį į kiemus ir visokius užkaborius. Išmokome vaikščioti iškėlus galvą, besigrožint pastatų fasadais. Gražus mūsų miestas. O jeigu palangės ir namai būtų papuošti gėlėmis, kaip daug kur Europoje, tai būtų tikras perliukas. Turime ir bendraminčių kompaniją, kur viena Vilniaus miesto mylėtoja mums laikas nuo laiko surengia ekskursijas. Tiesiog todėl, kad jai taip patinka. Todėl, kad kažką naujo sužinojusi, nori su mumis pasidalinti. 🏰

Elzaso sūriai ir Švarcvaldo vyšnių pyragas (III dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis 

9 diena

Miesteliais jau sotūs. Norisi gamtos. Todėl vėl diena skirta Švarcvaldui. O ir paskutinė proga paieškoti Švarcvaldo vyšnių pyrago. Juk jo dar neragavome. Ryte dar peržiūriu, kurie kriokliai arčiausiai. Sąraše turiu virš 30, ir čia dar toli gražu ne visi. Pasirenku kelias alternatyvas, o dienos eigoje žiūrėsime kas gausis. Judame žemyn nuo Bahlingen pro Freiburg im Breisgau. Yra ir čia apžiūrėti, bet ši diena skirta gamtai.💮

Elzaso sūriai ir Švarcvaldo vyšnių pyragas (II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

6 diena
Pagaliau lankysime Elzasą. Šįkart turistinius miestelius. Siena tarp valstybių per Reino upės vidurį. Tad pusė tilto Vokietijoje, kita Prancūzijoje. Sveika, Prancūzija!👏

Elzaso sūriai ir Švarcvaldo vyšnių pyragas (I dalis)

Iš vaikystės atsimenu „Aerofloto“ lėktuvuose dalinamus saldainukus. Tokius nedidukus, saldžiarūgščio skonio. Ach, kokie skanūs jie buvo - net dabar juntu jų skonį. Tariu- Elzasas- ir kažkodėl pajuntu lygiai tokį patį skonį. Šio skonio pavilioti ir nusprendėme nulėkti per atostogas iki Elzaso. Tiesą sakant ne tik pavadinimas viliojo. Jau seniai interneto platybėse matyti populiarių miestelių Eguishem, Riquewir, Colmar vaizdai žadino kelti sparnus į tą pusę.⛅

Baltarusija- pasiblaškymai po pilis ir provinciją ( II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis čia

2 diena
Keliamės anksti ir skubame pusryčiauti. Pusryčiams gauname visokių patiekalų- švediškas stalas. Labai skani paprasta avižinė košė, nors visai neišvaizdi. Net pakartoju dubenėlį. Tik su kava tai problemos - tirpi. Galima įsipilti pieno, bet tada jau nei karvė, nei gegutė gaunasi. Nieko, išgyvensim.🏰

Baltarusija- pasiblaškymai po pilis ir provinciją ( I dalis)

Belarus moja rodnaja, bulba drobnaja, gnilaja. Kažkodėl būtent šie žodžiai šovė į galvą, pradedant kelionės aprašymą. Nors nieko gimto toje Baltarusijoje nėra, o ir supuvusių bulvių nematėme. Iš tikrųjų, tai paskutiniu metu pagalvodavome, kad visai įdomu būtų nuvažiuoti į Baltarusiją. Labai seniai lankyta - dar tais laikais, kai nereikėjo vizų. Bet vis dėl tų pačių vizų ir atidėliodavome.🚏

Akmens ir vandens simfonija - Malta ( II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

Vėl ryte skubame į Cirkewa. Tik šį kartą kelsimės keltu į Gozo salą. Lankysimės džiaugsmingoje vietoje (išvertus iš kastilų kalbos Gozo reiškia džiaugsmą). Bilietai parduodami tik plaukiant atgal. Sėdame atvirame denyje. Šalia įsitaiso pora pagyvenusių anglų. Paklausus iš kur mes, apsidžiaugia. Senoji ponia sako, kad turi draugę lietuvę, vardu Rita.