2 diena
Belarus moja rodnaja, bulba drobnaja, gnilaja. Kažkodėl būtent šie žodžiai šovė į galvą, pradedant kelionės aprašymą. Nors nieko gimto toje Baltarusijoje nėra, o ir supuvusių bulvių nematėme. Iš tikrųjų, tai paskutiniu metu pagalvodavome, kad visai įdomu būtų nuvažiuoti į Baltarusiją. Labai seniai lankyta - dar tais laikais, kai nereikėjo vizų. Bet vis dėl tų pačių vizų ir atidėliodavome.🚏
Periodas be saulytės, užsitesęs vos ne nuo spalio mėnesio, tiesiog masina pabėgti ten kur šilta ir saulėta. Retkarčiais išlindusi saulutė nelabai pradžiugina, nes tokiu metu paprastai sėdi ofise ir tik pro langą gali pasigėrėti gražia diena. O ir tokias dienas gali suskaičiuoti ant pirštų. Tas niūrus metas ir priveda prie to, kad pradedi kuistis po visokius kelionių puslapius ir raminti save gražiais vaizdais. Taip sau netikėtai ir radome visai neprastą pasiūlymą į Maltą. 
Prieš kelis metus sužavėjo mus Konigssee ežeras ir debesyse paskendęs Watsmano kalnas. Dar tada garsiai pagalvojau, kad būtų smagu čia sugrįžti ir pašniukštinėti apylinkes, o antroji pusė apgailestavo, kad nematė Watsmano visame gražume. Todėl prieš naujuosius planuojant atostogas kažkaip savaime išplaukė - grįžtam į Berchstesgadeno žemes. Šias žemes aplankyti dar kartą paskatino ir Vokietijoje gyvenančios draugės šių apylinkių kelionių aprašymai.
Pavasariui prasidėjus, vis labiau traukia lėkti laukais, plevėsuojant plaukais, nežiūrint kuria kryptimi. O jei ta kryptis nusikreipia į tolimesnes vietas nei mūsų gimtasis kraštas, tai dar įdomiau. Gerai ir tai, kad yra visokie pigūs skrydžiai, kur netyčia panaršius, gali į galvą šauti išganinga mintis imti tuo ir pasinaudoti. Bremenas, vienas iš miestų, kur skraidina Ryanair. Nors ir trumpam, bet savaitgaliui to pilnai pakanka. 👉
