Paryžius pavasarį arba à nouveau à Paris

Ką galima nuveikti Paryžiuje antrą kartą, kai pagrindiniai objektai aplankyti? Ogi neskubant pasivaikščioti gatvelėmis, nevengiant užsukti į tas pačias matytas vietas (nes reikia gi antrai pusei ir draugei jas parodyti), pasėdėti  saulutės atokaitoje skvereliuose ir soduose, vėl pakopinėti Monmartro kalvelėmis, užsukti į kokį muziejų bei pakelti taurę vyno už puikiai leidžiamą laiką. Ir visai nesvarbu ar bus įgyvendintas visas numatytas planas. Svarbu atmosfera, išgertas geros kavos puodelis ir suvalgytas šviežutėlis trupantis kruasanas… Tad koks gi Paryžius pavasarį? ☀

Panemunio dvaro liūdesys

Rokiškio rajone švelniai apgaubtas Nemunėlio upės kukliai pūpso Panemunio miestelis (nemaišyti su Panemune). Tokių kuklių, atrodo niekuo neišsiskiriančių miestelių,  mūsų krašte daugybė. Tačiau beveik kiekvienas turi savo unikalią istoriją, lankomus objektus.

Jordanija- Hašimitų Karalystė

Po lėktuvo sparnais sužibus tūkstančiams Amano miesto žiburiukų, prisiminiau prieš porą mėnesių bendramintės  atsiųstą laiškelį: „Yra nebrangių skrydžių su Ryanair į Jordaniją, nenorit Petros pažiūrėt?“  Pažiūrėti, žinoma, įdomu, obettačiau yra ir kitų planų šiems metams... ir atostogų ne prūdai... Betgi smalsumas nugalėjo- atsidariau rainių puslapį -  kainos tinkamos.... Ir galų gale kada, jeigu ne dabar? Vyras sako: „- Imam, ir nėra ko čia galvoti, kaip tik savaitgaliui sulakstysim.“ 👌

Adomynės dvaras rudens fone

Šių metų saulėti rudens orai visą laiką  masino keliauti.  Galvojom pasibastyti po savo gimtąjį miestą nutviekstą rudeninės saulės, tačiau žinutė aplankyti draugus Rokiškio rajone, viską apvertė aukštyn kojom. Iš tikrųjų tai niekas niekur nevirto, svarbu, kad būtų pretekstas kažkur išlėkti.   

Negalėjome nepasinaudoti proga ir tuo pačiu užsukti į  Adomynės dvarą, kuris jau seniai buvo kelionių planuose.🎇

Arvydų, Raudondvario, Veriškių dvarų nūdiena

Tuo tarpu kai kiti pasiraitoję rankoves tampė miškuose pilnus krepšius grybų, mes sumąstėme aplėkti eilinį ratuką per dvarus. Neįtikimai šiltos paskutinės rugpjūčio dienos pasidabinusios ryto saulėje besidraikančiais voratinkliais, nežymiai kvepėjo rudeniu. Šį kartą pasukom Nemenčinės pusės link. 🐌

Pauolios, Taučiliškių pažintiniais takais su apsilankymais dvaruose

Numatomas saulėtas savaitgalis (o vasara tikrai lepino orais), eilinį kartą kvietė lėkti laukais. Susidėliojus šeštadienio maršrutą, pasiėmę porą kelionių draugių, išlėkėme ryte, kol saulė dar neįšildė miesto asfalto. Pasukome į senąjį Molėtų kelią iki Paberžės.👀

Austrijos Tirolis su futbolo atgarsiais (II dalis)

Pirma pasakojimo dalis

7 diena  

Savo giesmėmis pažadina strazdas. Toks darbštus čiulbuonėlis. Ir taip kiekvieną rytą.

Austrijos Tirolis su futbolo atgarsiais (I dalis)

Pasiilgom kalnų, tarpeklių ir sraunių upių. Beveik be žodžių, telepatiniu būdu su vyru nusprendėme- Austrijos Tirolis.  Vieta, su neišsemiamomis galimybėmis bastytis kalnų takais, žvilgsniui klajojant kalnų viršūnėmis ir pievose išbarstant mintis apie kasdienius darbus. Kur tapsenant jaukiomis mažų miestelių gatvėmis pagrindinis rūpestis - kokį pyragėlį nusipirkti prie kvapnios kavos puodelio.🍵

Vaitkuškio dvaras ir jo spalvinga istorija

Geri orai savaitgaliais masina ištrūkti iš namų.  Sudėlioji maršrutą, įsimeti  šaltkrepšį piknikui ir pirmyn.     

Naršant internete ir ieškant įdomių bei dar nelankytų vietų Lietuvoje, sudomino tapybiški Vaitkuškio dvaro griuvėsiai Ukmergės rajone.   Aišku, vien šiuo dvaru neapsiribojome, tačiau būtent ši vieta tikrai ypatinga.    

Ukmergės raj. dvarų karuselė

 Nuostabūs šios vasaros orai visą laiką kvieste kvietė lėkti gimtosios šalies laukais. Ir lėkėm. Ne kartą. Vieną šeštadienį prasukom ratuką pro Ukmergės rajono dvarus. Anksčiau lankyti  liko nuošaly- kam kartotis, jei yra kitų įdomių vietų.📍

Pavasaris Šalčininkų r. dvaruose

Orai šįmet lepino - gegužės pradžia alsavo vasariška šiluma.  Gamta džiugino šviežia žaluma  ir spalvingais pievų gėlių žiedais.   Geru oru aplėkti ratuką Vilniaus - Šalčininkų rajono keliais, aplankant dvarus ir kelias kitas įdomias vietas visai neblogas sumanymas. Ypač jei turi svečių iš kitos šalies, kurie tik rankom ploja, jei pasiūlai ką nors naujo pamatyti. Juk svarbiausia – VAŽIUOTI  IR KĄ NORS NAUJO PAMATYTI. 🙈

Gyvenimas vėjyje (II dalis, Airija)

Pirmoji pasakojimo dalis 
3 diena

  Lyja. Smarkiai.  Merkiant lietui,  išeitis važiuoti į miestą – vis koks stogas pakeliui.   Bet gal dar liausis?  Bet, net nežada. Tiesa, kol papusryčiaujame lyja mažiau, bet lyja. Iš tikrųjų, šios dienos tikslas užsukti į kokią rūbų  parduotuvę. Atvažiavę apsižiūrėjom, kad vyro kojinės liko namuose.)) Teks nusipirkti. Važiuosim į Korką (Cork). ⍈

Gyvenimas vėjyje (I dalis, Airija)

Nors nemažai teko skraidyti su Ryanair avialinijomis, šį kartą supratau, kodėl kai kurie jas  vadina tam tikru košmaru.

 Grįžtant namo iš Airijos, didžiąją daugumą keleivių sudarė treninguotieji lietuviai, didelė dalis su vaikais. Airijoje tuo metu nusimatė ilgasis savaitgalis.  Lėktuvą radome nesutvarkytą.👻👻

Trupantis Onuškio dvaras

     Saulės nubučiuotos pakelės pievos  trokšdamos gaivesnio vėjo gūsio alsavo kaitra. Žolės stiebeliai ieškojo išganingojo pavėsio slėpdamiesi vienas po kitu. Tarsi slapstydamasis nuo saulės ir smalsių praeivių akių medžių ir krūmų lapijoje, nedrąsiai   sušmėžavo Onuškio dvaras. 🏰

Dvaras, kurio žuvys plaukioja Latvijoje

 Vieną karštą vasaros dieną, svečiuojantis pas draugus Rokiškio rajone, nutarėme su vėjeliu prasilėkti  iki Ilzenbergo dvaro, pakeliui aplankant dar porą vietelių.  Lėkėme su vėjeliu tikrąja to žodžio prasme -  draugų dukros automobilyje sugedo kondicionierius, todėl  atsidarius visus langus sudarėme sąlygas natūraliam oro judėjimui.♒