Rudens auksas Austrijos kalnuose (Štirija)

 

Kalnai rudenį ypatingi. Gamta iš žalios nusidažo visų atspalvių geltonos ir raudonos spalvų mozaikomis. Rytais ir vakarais lengvomis rūko paklodėmis dangstosi upės ir ežerai, ryto vėsa sunokusius vėlyvus vaisius pripildo ypatingos jėgos ir skonio. Oras tampa skaidresnis,
atsiveria platesnis horizontas.

Pasivaikščioti rudens spalvomis pasidabinusiais kalnais - dar viena išsipildžiusi svajonė. Vasarą atbėgusi mintis aplankyti draugę Austrijoje (jai 91 metai), rudenį staigiai materializavosi. Per nepilną mėnesį reikėjo greitai nuspręsti kas prižiūrės vaikų katiną, primesti maršrutą ir surasti nakvynes. Maršrutas plius minus – visada galima koreguoti. O nakvynės vietos keitėsi vos ne kas kelias dienas. Važiuojant pirmyn nutarta nakvoti Čekijoje Vresinos kaimely jau žinomame pensione. Tačiau planus sujaukė dukros surastas šarmingas viešbutis Ostravoje. Keičiam? Žinoma, be kalbų.

Austrijoje norėjosi gyventi netoli draugės, kad galėtumėm nors porą kartų nuvažiuoti aplankyti gyvenančios senelių namuose Bad Hall miestelyje, o tuo pačiu patyrinėti Štirijos žemes. Rudenį Štirijoje reikia pamatyti ir pajausti.

Nakvynės kainos vis dar kažkiek kandžiojosi, o ir pasirinkimas labai ribotas. Užsakėm apartamentus Spital am Pyhrn  mikroskopiniame kaimelyje. Be kepyklos ir vienos kavinės veiklos vakarais visai nėra. Rudenį anksti temsta, bet pasivaikščioti vakare kai yra kur visai smagu. Už kelių km žavus Windischgarsten miestelis. Tik su nakvynės pasirinkimu visai nekas. O kam tada maps.google? Benaršant žemėlapį radom booking nesančius apartamentus ir kontaktus vieno, kuris booking buvo su neatšaukiamu užsakymu. Būtent šie apartamentai atsakė, kad turi laisvą butą 4 asmenims ir gali rezervuoti. Kaina tiko, nereikėjo net avanso. 

 Lenkijoje nakvynės vietos keitėsi kaip kojinės (reikėjo apsispręsti kiek geriau maksimaliai nuvažiuoti, kol rezultate užsakytas viešbutis praktiškai Varšuvoje).  

1 diena

  Patikėti, kad jau keliaujam pavyko pervažiavus Lenkijos sieną. Ilga diena riedant Lenkijos keliais, tačiau dabar tą patį atstumą nuriedi gerokai greičiau. Tad dar nesutemus pasiekėm Ostravos „Retro hotel Garage“. Čekijos kelių vinjetę pirkom degalinėje, nors dabar gali ją įsigyti ir internetu, ir netgi automatuose šalia degalinių.

Nuostabi viešbučio koncepcija kiekvieną kambarį įrengti skirtinga muzikine tematika. Išbaigta iki smulkmenų, numeriuose net 20 a. pradžios žurnalai. Gavome Elvio Preslio dvigubus apartamentus (užsakant jų puslapyje kambarį galima pasirinkti iš karto). Kadangi  prie viešbučio yra alaus darykla, kiekvienas gauna į kambarį dovanų alaus buteliuką. Viešbutis toks įdomus, kad norisi klaidžioti koridoriais apžiūrint kievieną kampą. Kieme taip pat yra ką pažiūrėti. Nerealus ir liftas. Vienintelis numerio minusas permatomos vonios kambario durys. Negelbsti net žvilgantis unitazo dangtis. Tenka pasukti galvą kaip kuo daugiau uždengti permatomas duris. 

Šalia toks pat šarmingas restoranas. Net galima įsitaisyti prie staliuko rausvo kabrioleto salone. Keturiese sočiai pavakarieniavom (su alum) už 46 eur.

Lovos minkštutėlės, tad Morfėjus į savo glėbį pasiima tik padėjus galvą ant pagalvės.

 

 2 diena

  Pusryčiai patiekiami jaukioje salytėje. Pasirinkimas nerealiai tobulas. Net nežinai ką čia ir beragauti. Puikūs kepiniai, geros sultys.

Čekijoje užsipildom dujų tokioj keistokoj degalinėj. Prie Prostejov stojam „Tesco“ - didelės dalies produktų kainos palyginus su lietuviškom juokingai nedidelės. Pvz bulkutės 0,13 eur.  Papietauti nusukam Mikulove netoli kelio į „Bistro W Kodiak“. Iš išvaizdos visiška zabegalkė, tačiau maistas vertas dėmesio ir pigu.

Kadangi iki sutemų dar yra laiko, galima užsukti į Bad Hall pažiūrėti kaip laikosi draugė, sužinoti kokios lankymo valandos ir tvarka.

  Tik išvažiavus iš Bad Hall prasideda liūtis. Pakeliui daugybė tunelių, tad jie tikra atgaiva nuo pliaupiančio stiklu vandens.

  Pagaliau Windischgarsten ir laikinieji namai „Haus Ruf“. Vestibiulis papuoštas rudenine tematika, dvi vazos su obuoliais ir saldainiais pasivaišinimui. Didelis namas, kuriame įrengti keli butai turistams. Mūsiškis pats didžiausias, šiltas ir erdvus, su dideliu balkonu ir skaniomis dovanėlėmis. Šeimininkai viską aprodo ir leidžia ilsėtis. Įrengti senokai – matosi iš medžiagų, tačiau kažkas paremontuota, tad viskas su jais gerai. Gauname ir vietinę nuolaidų kortelę Pyhrn-Priel AktivCard. Šį kartą personalizuotą.

 

3 diena

 Nuo pat ryto pliaupia lietus. Iš balkono matosi rūkuose paskendę kalnai. 

Papusryčiavus lietus kiek aprimsta. Kol toks oras galima nulėkti iki prekybos centrų miestelio pakrašty, o grįžus pasivaikščioti jaukiomis gatvelėmis. Windischgarsten labai mielas, net lietus nieko nesugadina. Miestelis papuoštas rudeninėmis kompozicijomis, vitrinose žvilgsnį traukia rudeniniai nacionaliniai rūbeliai, bažnyčioje krepšeliuose sukrautos rudens gėrybės. 

Momentais įsismarkavus lietui galima užsukti į parduotuvėles pasigrožėti rūbeliais arba vietinę kepyklėlę kavos prie centrinės aikštės. Joje atsiskaitymas tik grynais ir kainos nemažos (2 kavytės ir sausainis 7,80 eur). Nors kitur, o ypač parduotuvėse bendra suma praktiškai tokia pati kaip ir pas mus.

Grįžus galima neskubant pasigaminti pietus, o po pietų nors ir apniukę, bet lietus baigiasi. Galima važiuoti aplankyti draugės. Pakeliui įspūdingas Staudamm Klaus elektrinės vandens rezervuaras. 55 m aukščio užtvanka, nuo kurios drąsuoliai šokinėja su guma. Elektrinė veikia nuo 1975 m. Po lietaus pilasi įspūdinga vandens čiurkšlė. Romantikos suteikia ant vieno iš kalnų stovinti pilaitė. 

Draugė mūsų jau laukia. Kadangi lauke šaltoka, pasišnekėti patogu įsitaisyti kavinukėje su kava ir pyragėliais, šiltuose senelių namuose. Senelių namuose kainos simbolinės. Vėliau ji praveda ekskursiją. Geri, pritaikyti pilnaverčiam gyvenimui senelių namai. Koplyčia, jaukios erdvės vestibiuliuose, uždaras vidinis kiemas, kur šiltu laiku švenčiami gimtadieniai. Koridoriai ir vestibiuliai papuošti rudens tematika. Kambariai patogūs ir erdvūs. Išbūnam iki vakarienės meto ir pažadam po poros dienų vėl užsukti. 

Vakare vėl išeinam pasivaikščioti po savo miestelį. Apšviesti gražieji namukai tarsi persirengė vakariniu rūbu. Šniokštimas atveda iki sraunios, kaskadomis tekančios upės.

4 diena

  Saulė ryškiuose spinduliuose skandina pievas. Laikas kalnams. Jau namie suplanuota esant palankiam orui aplankyti Dachstein kalnyną, bet iš kitos pusės - Dachstein-Gletscher. Dachstein Sky Walk - čia giedrą dieną galima pamatyti kalnų viršūnes iki pat Slovėnijos.

  Pakeliui vis dar smaragdinės pievos remiasi į kalnų papėdes. Austrijos kaimai taip organiškai įsilieja į kraštovaizdį, kad atrodo, jog be šių namų būtų nuobodu.

Dachstein Sky Walk pasiekamas mokamu kalnų keliu, tačiau pakilus gondola ant kalno, gautą prie turniketo bilietuką grįžtant reikia pažymėti automate prie keltuvo ir pravažiavimas tampa nemokamu. Užvingiavus iki keltuvo kalno papėdėje, automobiliams įrengta didelė stovėjimo aikštelė, kur žmonės aunasi patogesnius batus ir traukia šiltesnius rūbus.  

Bilietai be „Schladming-Dachstein Sommercard“ nuolaidų kortelės suaugusiam 44,00 eur, su tiltu ir ledo ola berods 50,00 eur. Gondola pakelia į 2700 m aukštį. Įžengus į apžvalgos aikštelę žvilgsnis bėga tolyn, slidinėja snieguotomis viršūnėmis. Vaizdo nedengia jokia migla, matosi tolimiausios viršukalnės. Neįmanoma atsižiūrėti. Saulės atokaitoje visai nešalta. Apačioje žalios pievos, o čia netoliese slidinėtojų rojus. Su kava iš termoso ir saldainuku vaizdas dar pagražėja)). 

Aplink pastatą veda žiedinis takas, verčiantis vis sustoti ir gėrėtis, gėrėtis... 

Nors iš karto nepirkau bilieto eiti kabančiu tiltu, vis tik jį pamačius, nutariu pereiti (bilietas  10 eur - galima nusipirkti prie pat įėjimo ant tilto). Tiltas visai nebaisus, o vaizdai nuostabūs. Ant stiklinės platformos „į nebūtį“ išsirikiavusi eilutė. Visi nori įsiamžinti virš bedugnės. 

Tiltas nuveda į ledo olą. Tiesą pasakius nieko ypatingo. Nebent niekada nesi matęs ledinės skulptūros. Viduje šalta ir taip slidu, kad baisu atitraukti koją nuo ledo grindų. Net džiaugiesi, kai vėl atsiduri lauke. 

Apžvalgos aikštelėse turėklais tapinėja varnos, juodom karoliukų akimis drąsiai stebėdamos lankytojus ir laukdamos gardaus kąsnelio.

 Į aikštelę prie pastato užveža judantis takas. Nereikia kopti sniegu. 

Laikas apšilti restorane „Dachstein Glacier“. Šilta sriubytė ir aguonomis apibarstytas germknodel paskaninami snieguotų viršūnių vaizdais pro langą. 

Viena iš gondolų su atvira aikštele keleiviams virš kabinos. Kaip tik tokia gondola ruošiasi gabenti į apačią. Įspūdžiai visai kitokie nei uždaroje kabinoje – vėjas, garsai ir stiklo netemdomi vaizdai. 

O nusileidus taip gera ant suolelio pasimėgauti šiluma saulės atokaitoje. Dar būtina sustoti prie besiganančių smaragdinėse pievose karvyčių ir arklių.

Pravažiavus Ramsau am Dachstein daugybės tarpeklių rojus. Vienas iš jų- aukštų uolų Silberkarklamm tarpeklis. Pasistačius automobilį reikia lipti labai stačiu keliu iki kasos. Įėjimas 5 eur. Laipiojantiems yra trys via feratos. Nuostabus vandens kaskadų ir uolingų peizažų pasaulis. Tenka nemažai palipti. Vietomis per medinius laiptukus bėga vanduo, bet taip dar įdomiau. Besileidžianti saulė išryškina rudeninės lapijos spalvas, o uolų metami šešėliai sukuria nuostabų vaizdą.

5 diena  Kalnai vėl nuauksinti saulės. 

Įsikūręs Loser kalno papėdėje, nuostabiame kalnų kraštovaizdyje, laukia Altaussee ežeras. Altaussee miestelis nusėtas kerinčiais unikaliais mediniais namais. Netoli ežero didelė mokama stovėjimo aikštelė. Sumoki už 4 valandas (4,80 eur) primetus, kad tiek užteks apeiti aplink ežerą. 

Per pievą takutis nuveda iki ežero prieplaukos. Rudenį laivai plaukia retai (mažai  gilinomės kokiomis valandomis, o reikėjo). Aplink ežerą veda 7 km panoraminis takas. Prie ežero viešbutis - koks gėris pro langą mėgautis ežero vaizdais. Saulė įnoringai nudažo pastatus ryškiomis spalvomis, o lapija žaidžia visomis vaivorykštės spalvomis: raudona, violetine, medaus, bordo, aukso. 

Pakeliui gražiausiose vietose pastatyti suoliukai, bet dar ne laikas ilsėtis. Tik sustoti kelioms minutėms pasigėrėti tamsiai mėlynam vandeny atsispindinčiais kalnais. 

Toliau prasideda žvejų trobelės. Takas vingiuoja per mišką šalia vandens. Vienoje vietoje pas save pakviečia suoliukas - pats laikas kavai su sausainiuku. Šalimais gausybė grybų. Rudmėsių ir kitokių nepažįstamų. Auga tiltais. 

Vienoje vietoje nedidelis paplūdimys, kur įsitaisius ant nuvirtusių medžių gera tiesiog tyliai pasėdėti grožio apsuptyje. 

Ežero gale kavinukė „Seewiese Altaussee“. Diena nuostabi, tad laisvų staliukų lauke nelikę. Tačiau ir viduje jauku. Visi užsisako sriubas, tačiau dubenėlio firminės sočios žuvies sriubos užtenka dviems. 

Kitoje ežero pusėje takas vingiuoja tarp kalnų ir ežero, nusagstytas spalvotais medžiais. Vaizdai nuostabūs. Skaidriuose ežero vandenyse gyvena Altaussee vandenis. Takas baigiasi žalioje pievelėje su atminimo akmeniu, skirtu Štrauso Alpių simfonijai. 4 valandų užteko neskubant apeiti ežerą.

Grįžus bandom surasti info kiek kainuotų traukinio bilietai iki Graco. Tačiau visur rodo skirtingas kainas. Nuspręsta – ryte pažiūrėsim stotyje po kiek bilietai, o jei ką, važiuosim automobiliu. 

6 diena

 Rytiniai rūkai dar dangsto miestelį, tačiau keturi keliauninkai jau tapena geležinkelio stoties link. Stotyje bilietus parduoda automatas. Pasirodo šiai dienai bilietų po 9 Eur nei vienai valandai nėra. Pigiausi 29 Eur į vieną pusę. Būtumėm važiavę vakar, būtumėm pataikę į pigesnius reisus. 

Tenka grįžti iki automobilio – keturiese labiau apsimoka važiuoti juo. Iki Graz (Graco) važiuojant pagrindiniu keliu reikia kirsti keletą tunelių. Du mokami. 

 Grace parkuojamės netoli Kuntshaus galerijos. Ateivių architektūra, sukėlusi begalę diskusijų, tapo vienu iš Graco miesto simbolių. Žiūrisi įdomiai, tačiau man senamiestyje tokie statiniai nedera.  Gracas skalaujamas Muro upės vandens ir su ja susižadėjęs septyniais tiltais.

 Ruduo - keptų kaštonų metas - vilioja gardžiais kvapais. Tačiau kaštonais ilgai sotus nebūsi - išdidžiai praeini neatsisukdamas. 

Hauptplatz maisto kioskeliai siūlo rimtesnio maisto. Įvairios dešrelės ir nuostabios bulvių salotos (tokių dar neteko ragauti). 

Hauptplatz žymi ne tik maisto kioskeliais, bet ir paminklu-fontanu erchercogui Johanui ir prie jos prisišliejusia miesto Rotuše. 

Kitoje judrios gatvės pusėje Luegg Haus („pažiūrėk už kampo“), kur įsikūrusi Swarovski parduotuvė. Ant lipdiniais nuraizgyto fasado sakoma galima rasti 54 veidus. Porą radau ir užteko. 

Absoliučiai visos Graco tramvajaus linijos eina šalia Hauptplatz Herrengasse gatve.

 Gemaltes Haus – namo fasadas – dievų buveinė (freskos J. Mayer). Graikų-romėnų dievus vaizduojančios freskos dengia visą fasadą. Tokius namus reikia paslėpti po permatomais kupolais, kad niekas neprisiliestų, nes jų vertė neįkainojama, ne tik meniniu požiūriu. Habsburgai būtent čia vykdė savo oficialias Štirijos kunigaikščių pareigas. 

Reikia įkišti nosį ir į „Zacher“ konditeriją pasigrožėti preciziškai dailiais torto gabaliukais.

Kiek toliau grakštusis Landhaus pastatas. XV a. pabaigoje Štirijos valdantieji nusprendė savo parlamentinius posėdžius rengti nebe įvairiose pilyse ir vienuolynuose, o specialiai pastatytame name Štirijos sostinėje Grace. Įspūdingas renesanso stiliaus arkadinis kiemas. Arkados per tris aukštus. Šalia pagrindinio įėjimo kabo elgesio kodeksas, kurio besąlygiškai laikomasi ir šiandien.  Į pastatą draudžiama įsinešti durklus ir peilius, draudžiama bartis, keiktis, muštis, bet būti kukliu žodžiu ir darbu. Kieme įspūdingas Faunas, Štirijos pantera, manierizmo šedevras - bronzinė fontano pavėsinė.

  Nors jau spalis, diena vasariškai šilta (Grace paprastai temperatūra aukštesnė, nei aplinkiniuose miesteliuose). Pakeliui suvilioja ledai. Austrija garsėja savo Rum Kokos Kugeln saldainiais. Ledai tokio pat skonio. Nuostabūs. 

Kitomis gatvelėmis, užsukant į kiemus, traukiame iki Pilies kalno. 

Pasikelti galima laiptais, funikulieriumi arba liftu. Taupant kojas renkamės liftą ir po kelių sekundžių atsiduri ant Pilies kalno – buvusios imperatoriaus rezidencijos. 

Ant kalno turkiškas šulinys, tvirtovė, kazematai, varpinė ir pan. Ir laikrodžio bokštas, kurio minučių rodyklė trumpesnė už valandų. Šis efektas (užšaldytas minučių ir valandų bėgimas) stebuklingas. 

Ant kalno visi takeliai statūs. Miesto panorama atsiveria iš kavinukės, įsikūrusios kuplių medžių pavėsyje. Tiesą pasakius vaizdai toje pusėje nėra patys gražiausi, nors tolumoje ir matosi kalnų grandinės. Gražiausioji senamiesčio dalis nuo kalno neatsiskleidžia visu gražumu - vis trukdo tai kažkokios baliustrados, tai statiniai, tai užtvaros. Geriausiai turbūt matosi iš rodžių sodelio. 

Su dukra nusileidžiam laiptais. Leidžiantis degtukų dydžio namukai palaipsniui virsta normalaus dydžio statiniais.

Liko dar keletas nelankytų objektų. Kyštelim nosis į  Kryžiuočių ordino namo kiemą, išklotą Muro vandens nušlifuotais akmenimis Murnockerl (Muro kleckučiai)). 

Gracas vis nudžiugina nauju rakursu ar netikėta erdve. 

 Netoli Burg teritorija, savo laiku buvusi miesto tvirtovė. Praėjus pilies vartus gera kojas pailsinti parke ir grįžti į pilies kiemą, kur praeinant girdėjosi pučiamųjų muzika. Vyksta kažkoks renginys. 

Kiemo kampe originalūs Spiraliniai laiptai dvyniai (Doppelwendeltreppe). Nemokama. Stebuklingas laiptų pasaulis - su kiekvienu posūkiu laiptai tai išsišakoja, tai susijungia. 1500 m. žmonės buvo kur kas žaismingesni).

Šv. Kotrynos bažnyčia, Katedra ir imperatoriaus Ferdinando mauzoliejus sudaro gražų vientisą ansamblį su įspūdingomis freskomis. Imperatoriaus Ferdinando II kapas, pastatytas 16 amžiuje paties imperatoriaus įsakymu, iš esmės yra imperatoriškosios šeimos, paties imperatoriaus Ferdinando II, vieno iš jo sūnų, pirmosios žmonos ir Marijos Bavarietės motinos šeimos kripta. 

Vakare pradeda pildytis miesto kavinės, ore sklando pokalbių nuotrupos, juokas. Tarp Melplatz ir Ferberplatz aikščių įsikūrę daugybė jaukių barų ir kavinių, įdomių parduotuvėlių, butikų, kurių traukos jėga labai didelė - tikras Graz Bermudų trikampis. 

Kunsthaus buvo pastatytas 2003 m., kai  Gracui buvo suteiktas Europos kultūros sostinės statusas. Tuo pat metu buvo pastatytas stiklinis sala-tiltas Murinzel. Dirbtinė sala su krantais sujungta tiltais. Kosminė stiklinė valtis skalaujama tamsių Mūro vandenų. Kažkodėl įsivaizdavau, kad ji gerokai aukščiau virš vandens. Iš išorės ir tam tikru kampu atrodo netgi labai įdomiai, tačiau viduje niekuo neypatinga. 

Dar keli šimtai metrų ir sėdame į automobilį. Gracas kiek nuvargino. Miestas, kurį pažiūrėjai ir užteks. Nepalyginti su Zalcburgu į kurį gali grįžti dešimtis kartų. 

Grįžtant aplenkiam vieną mokamą tunelį. Kiek toliau, bet finansinių požiūriu labiau apsimoka )).

 7 diena

 Vėl rytas džiugina saule. Netoliese, prie Spital am Pyhrn, Vogelgesang-Klamm tarpeklis. Automobilis  paliekamas pirmoje rastoje aikštelėje, nors iš tikrųjų galima važiuoti palei upelį tolyn. Pravažiavus keliuko susiaurėjimą neužilgo pasiekiama didesnė aikštelė. Pirmoji nedidelė ir nors nesezonas, užimam paskutinę vietą. Su Pyhrn-Priel AktivCard įėjimas į tarpeklį nemokamas. 

Nors atrodo neilgas (1,5 km), tarpeklis nėra lengvas. Tenka įveikti 500 laiptelių, tačiau susidarė įspūdis, kad jų gerokai daugiau. Įdomu, pakopėlės ant lentinių takeliu skaitosi kaip laipteliai ar ne? )) 

Lentiniai takeliai veda gilyn į tarpeklį, nedideli laiptelių maršai  keičiasi į vis ilgesnius. Lipi lipi ir atrodo nebus galo. Saulės nutvieksti geltoni medžių lapai tamsių uolų fone įgauna nepakartojamo grožio - tikras auksinis ruduo. 

Pagaliau kiek lygesnė vieta. Tarp susiraičiusių  berželių šaknų suolelis. Labai laiku, nes žadėtojo krioklio dar nesimato. 

Toliau tenka tapoti per didelius akmenis. Gerai, kad yra turėklai, nes prisireikia įdėti tam tikrų pastangų užsiropšti ant kai kurių luitų. Pagaliau krioklys. Neaukšta, putota srove per akmenis veržiasi žemyn.  

Nuo krioklio galima pratęsti žygį. Žygiuoti iki 3 trobelių - Bosruckhütte, Rohrauerhaus ir Hofalm. Tačiau nėra tiek laiko. Aš su vaikais sukuosi atgal, o vyras ropščiasi aukščiau ieškodamas dar vieno sugrįžimo tako. Nusileidus ant susipynusių beržų šaknų pasigirsta šūksmas iš viršaus. Pabandyk įžiūrėti žmogutį aukštai kalne. Gerai, kad ryškiai apsirengęs. 

Leistis laiptų maršais lengviau, tad pakankamai greitai pasiekiama  automobilių aikštelę. Vyras jau laukia. Kitas takas, kuriuos jis grįžo, asfaltuotas, be laiptelių, tad iki automobilio parpėdino  žymiai greičiau. Netgi kažkas pasisiūlė pavežti. 

Likusi dienos dalis suplanuota pas draugę Bad Hall. Neriam į tunelį, o iš jo išnėrus patenki į kitą dimensiją. Tik ką džiugino saulė ir šiluma, o kitoje tunelio pusėje cepelininis niūrus dangus. Atrodo saulė tik prisisapnavo.

 Pakeliui papietauti nutarta Kremsmunster vienuolyne. Kavinė „Stiftsschank Kremsmünster -Pettermann Gastro GmbH“ palepina vietiniais skoniais ir didelėmis porcijomis. Vienuolyno parduotuvėlėje pilna visokio gėrio. Reikia nupirkti draugei medaus, nes kaip tik užsiminė, kad baigė. 

Lauke ne taip žvarbu, kaip praeitą kartą, tad visi išsiruošiame į parką. Draugė džiaugiasi, nes net ir su jos skuteriu toliau važiuoti vienos neišleidžia dėl saugumo, o lydinčių ne visada atsiranda. Pabūnam net ilgiau nei leidžia lankymo valandos. 

Vakarą norisi praleisti gražioje vietoj su skaniu  štrudeliu.  Štrudelio paieškos nuveda iki  viešbučio  Goldene sonne. Nedidelis restoranėlis Gaststuben "Kemmetmüller" labai jaukus. Nesvietiškai gardūs štrudeliai.  Betarpiška atmosfera ilgai nenori paleisti iš savo glėbio.

 

Buto šeimininkai atsisveikinant padovanoja nedidelį buteliuką putojančio.

8 diena

 Diena prasideda anksti - laukia ilgas kelias. Po kiek daugiau nei 100 km užsukam pamankštinti kojas ir įkalti kavos į ASFINAG Rastplatz Amstetten. Puiki poilsio aikštelė su dušais. Automatuose galima įsigyti ne tik gėrimų, bet ir užkandžių. 

Dalį kelio lydi rūkai, o Čekijos degalinėje prisirpusios braškės bando nubaidyti mintis apie rudenį. Tenka užsukti į „Retro hotel Garage“. Apytamsiame restorane ant kėdės liko vyro austriška liemenė, kurios ir pasigedome Austrijoje)). Susisiekus maloniai sutiko pasaugoti registratūroj. 

Pietūs įvyksta kažkur pakeliui Lenkijoje užkandinėje prie degalinės. Kartu eilėje ir dar kavos įsitaiso ir pora jaunavedžių.)))   

 Privažiavus Varšuvą stojam  apsipirkti Janki prekybos centre. O visai netoli ir užsakytas viešbutis „Astral“.  Nebrangus, padorus viešutis (netoli Chopin oro uosto). Bet kuriuo metu galima pasidaryti kavos, arbatos su citrina.  

9 diena

  Neblogi pusryčiai ir į trasą. Pravažiuojant Tykocin miestelį žvilgsnį patraukia bazilikos tipo Šv. Trejybės bažnyčia. Simpatiška akmenimis grįsta aikštė į kurią iš bažnyčios pasipila pasipuošę žmonės. Kaip nesustoti  ir nepasižvalgyti. 

Tykocin miestelis susijęs su Lietuva. Tykocin pilis mirus karaliui Žygimantui Senajam atiteko jo sūnui karaliui Žygimantui Augustui, kuris manė, kad tai saugiausia rezidencija Barborai Radvilaitei. Medinę pilį perstatė į mūrinę. Po karaliaus mirties pilis net kelis mėnesius tarnavo kaip velionio Žygimanto Augusto nekropolis. Šiandien pilyje įsikūrę muziejus, restoranas ir svečių kambariai. 

Bevažiuojant nutarta papietauti Augustave pamėgtoje kavinėje “Pod jabloniamy“. Užsisakom telefonu staliuką, nes per išeigines vietų gali ir nebūti. Laukiant užsakyto maisto gera saulutėje pasižvalgyt krantinėje.

Kaip visada maistas nenuvilia. Padavėja netgi pasiūlo šonkauliukų, kurių nėra meniu. Viskas labai gardu, o arbata tikras šedevras. Keturiese apsivalgom už 25 eur 

  Sočiam važiuoti žymiai smagiau. Rausvai dažančios dangų sutemos pasitinka jau prie Vilniaus. Išjausta, išnešiota svajonė pamatyti rudens spalvomis pasipuošusius kalnus išsipildė)

Kelionės filmukas apie Štiriją