Pasivaikščiojimai po Romą

1 diena- tiksliau vakaras 

Dažnai pirmas įspūdis naujoje vietoje suformuoja vienokią ar kitokią nuomonę, kuri gali ilgam išlikti pasąmonėje ir norint ją pakeisti gali prireikti daug pastangų. Taksistai Romos oro uoste vieni iš tų, kurie jautresniems gali sudaryti neigiamą nuomonę apie miestą. Nors ant taksi durelių aiškiai parašyti įkainiai iki miesto centro (Čiampino oro uostas 30 Eur, Fiumičino 45 Eur), jie bando apgauti turistus įvardindami, kad ten, kur tu nori patekti (šiuo atveju Trasteverė) , jau nebe centras. Ir nors tikrai didelė šio rajono dalis įeina į Mura Aureliane ribas, kas ir įvardinama kaip miesto centras, jie prašo ne mažiau 50 Eur. Jeigu būtum vienas, gal pasiderėtum, bet trise, tai jau neeee, neveš. Cirkas daugiau nieko. Kodėl taksi? Ogi todėl, kad metas jau vėlyvas, tamsu ir baladotis su persėdimais iki nakvynės vietos užtruktų dar apie pusantros valandos. 🚕

Trys žiemiškos dienos Osle - arba kaip žiūrėjome baletą

1 diena

5 valanda ryto. Prie oro uosto išvykimo salės durų stovi virtinė automobilių. Iš jų lipa ir kuo greičiau į šiltą salę veržiasi dešimtys apsimiegojusių žmonių su dideliais lagaminais. Kur jie skuba šitokioje ankstybėje?

Vilniaus akcentai

Vis galvojau ar verta pasakoti apie keliones po Lietuvą. Atrodo visi čia pat malamės, vieni pas kitus į svečius važiuojame, viską tą patį matome. Tačiau savo mieste dažnas paskęsta kasdienybėje ir rutinoje, pro tikrai įspūdingus pastatus prabėga nulenkęs galvą. Ką čia tą galvą kelsi, jei reikia po kojomis žiūrėti, kad už kokios atšokusios plytelės neužkliūtum. Na, nebent kokie svečiai atvažiuoja, tada perbėga kartu per kelis žymiausius objektus ir viskas. 
O mes, kartas nuo karto, mėgstame tiesiog va taip, pasiėmus fotoaparatą paslampinėti gatvelėmis, įkišti nosį į kiemus ir visokius užkaborius. Išmokome vaikščioti iškėlus galvą, besigrožint pastatų fasadais. Gražus mūsų miestas. O jeigu palangės ir namai būtų papuošti gėlėmis, kaip daug kur Europoje, tai būtų tikras perliukas. Turime ir bendraminčių kompaniją, kur viena Vilniaus miesto mylėtoja mums laikas nuo laiko surengia ekskursijas. Tiesiog todėl, kad jai taip patinka. Todėl, kad kažką naujo sužinojusi, nori su mumis pasidalinti. 🏰

Elzaso sūriai ir Švarcvaldo vyšnių pyragas (III dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis 

9 diena

Miesteliais jau sotūs. Norisi gamtos. Todėl vėl diena skirta Švarcvaldui. O ir paskutinė proga paieškoti Švarcvaldo vyšnių pyrago. Juk jo dar neragavome. Ryte dar peržiūriu, kurie kriokliai arčiausiai. Sąraše turiu virš 30, ir čia dar toli gražu ne visi. Pasirenku kelias alternatyvas, o dienos eigoje žiūrėsime kas gausis. Judame žemyn nuo Bahlingen pro Freiburg im Breisgau. Yra ir čia apžiūrėti, bet ši diena skirta gamtai.💮

Elzaso sūriai ir Švarcvaldo vyšnių pyragas (II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

6 diena
Pagaliau lankysime Elzasą. Šįkart turistinius miestelius. Siena tarp valstybių per Reino upės vidurį. Tad pusė tilto Vokietijoje, kita Prancūzijoje. Sveika, Prancūzija!👏

Elzaso sūriai ir Švarcvaldo vyšnių pyragas (I dalis)

Iš vaikystės atsimenu „Aerofloto“ lėktuvuose dalinamus saldainukus. Tokius nedidukus, saldžiarūgščio skonio. Ach, kokie skanūs jie buvo - net dabar juntu jų skonį. Tariu- Elzasas- ir kažkodėl pajuntu lygiai tokį patį skonį. Šio skonio pavilioti ir nusprendėme nulėkti per atostogas iki Elzaso. Tiesą sakant ne tik pavadinimas viliojo. Jau seniai interneto platybėse matyti populiarių miestelių Eguishem, Riquewir, Colmar vaizdai žadino kelti sparnus į tą pusę.⛅

Baltarusija- pasiblaškymai po pilis ir provinciją ( II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis čia

2 diena
Keliamės anksti ir skubame pusryčiauti. Pusryčiams gauname visokių patiekalų- švediškas stalas. Labai skani paprasta avižinė košė, nors visai neišvaizdi. Net pakartoju dubenėlį. Tik su kava tai problemos - tirpi. Galima įsipilti pieno, bet tada jau nei karvė, nei gegutė gaunasi. Nieko, išgyvensim.🏰

Baltarusija- pasiblaškymai po pilis ir provinciją ( I dalis)

Belarus moja rodnaja, bulba drobnaja, gnilaja. Kažkodėl būtent šie žodžiai šovė į galvą, pradedant kelionės aprašymą. Nors nieko gimto toje Baltarusijoje nėra, o ir supuvusių bulvių nematėme. Iš tikrųjų, tai paskutiniu metu pagalvodavome, kad visai įdomu būtų nuvažiuoti į Baltarusiją. Labai seniai lankyta - dar tais laikais, kai nereikėjo vizų. Bet vis dėl tų pačių vizų ir atidėliodavome.🚏

Akmens ir vandens simfonija - Malta ( II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

Vėl ryte skubame į Cirkewa. Tik šį kartą kelsimės keltu į Gozo salą. Lankysimės džiaugsmingoje vietoje (išvertus iš kastilų kalbos Gozo reiškia džiaugsmą). Bilietai parduodami tik plaukiant atgal. Sėdame atvirame denyje. Šalia įsitaiso pora pagyvenusių anglų. Paklausus iš kur mes, apsidžiaugia. Senoji ponia sako, kad turi draugę lietuvę, vardu Rita. 

Akmens ir vandens simfonija - Malta ( I dalis)

Periodas be saulytės, užsitesęs vos ne nuo spalio mėnesio, tiesiog masina pabėgti ten kur šilta ir saulėta. Retkarčiais išlindusi saulutė nelabai pradžiugina, nes tokiu metu paprastai sėdi ofise ir tik pro langą gali pasigėrėti gražia diena. O ir tokias dienas gali suskaičiuoti ant pirštų. Tas niūrus metas ir priveda prie to, kad pradedi kuistis po visokius kelionių puslapius ir raminti save gražiais vaizdais. Taip sau netikėtai ir radome visai neprastą pasiūlymą į Maltą.

Bavariškų Alpių vilionės (Berchtesgadeno žemės) ( III dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

10 diena
Rytas saulėtas ir šiltas. Šiandien laukia Kneifelspitzekalno šturmas. Iki sutarto miestelio 10 min automobiliu. Atvykstame kiek anksčiau ir bulkutinėje nusiperkame desertui šviežių pyragėlių. Suniamniojame čia pat prie lauko staliuko. Su draugais susitinkame prie TIC. Iki kalno prieigų reikia kiek pavažiuoti. Pasiekiame Marija Gern ir jos simpatišką piligrimų bažnytėlę .

Bavariškų Alpių vilionės (Berchtesgadeno žemės) ( II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis 

6 diena
Planuose Wimbachklamm tarpeklis. Užsuka šeimininkas susirinkti užpildytų blankų svečio kortelėms. Noriu susimokėti, bet jis numoja ranka- paskui. 
Sukame link Ramsau.

Bavariškų Alpių vilionės (Berchtesgadeno žemės) ( I dalis)

Prieš kelis metus sužavėjo mus Konigssee ežeras ir debesyse paskendęs Watsmano kalnas. Dar tada garsiai pagalvojau, kad būtų smagu čia sugrįžti ir pašniukštinėti apylinkes, o antroji pusė apgailestavo, kad nematė Watsmano visame gražume. Todėl prieš naujuosius planuojant atostogas kažkaip savaime išplaukė - grįžtam į Berchstesgadeno žemes. Šias žemes aplankyti dar kartą paskatino ir Vokietijoje gyvenančios draugės šių apylinkių kelionių aprašymai.
Taigi, planas aiškus. Važiuosim keturiese ir Vyciokas (navigacija)- tas irgi aišku. Belieka susidėlioti lankomus objektus ir užsisakyti nakvynes.

Pavasarinis Bremeno atodūsis

Pavasariui prasidėjus, vis labiau traukia lėkti laukais, plevėsuojant plaukais, nežiūrint kuria kryptimi. O jei ta kryptis nusikreipia į tolimesnes vietas nei mūsų gimtasis kraštas, tai dar įdomiau. Gerai ir tai, kad yra visokie pigūs skrydžiai, kur netyčia panaršius, gali į galvą šauti išganinga mintis imti tuo ir pasinaudoti. Bremenas, vienas iš miestų, kur skraidina Ryanair. Nors ir trumpam, bet savaitgaliui to pilnai pakanka. 👉

Pavasarinis pasiblaškymas po Varmiją-Mozūriją

Pavasariui švelnia žaluma ir baltais žiedais dabinant medžius nors šiek tiek numalšinom kelionių troškulį. Pasivažinėjimai po Lietuvą irgi neblogai, tačiau taip nenuramina, kaip nors trumpas pabėgimas į svečią šalį. Tuo labiau, kad važinėjant Lietuvos provincijoje po kaimus ir mažus miestelius, apžiūrint griūvančius dvarus ir kalbant su ten likusiais vietiniais, dūšia verkia matant kaip viskas darosi pas mus apleista ir nyku. Didžiuosiuose miestuose šito taip nejauti, bet provincija visiškai merdi. Žmonių mažėja, pastatai griūna, apylinkės netvarkomos. Apie kokį progresą kalbėti, jei į miestelį autobusas važiuoja tik du kartus per dieną. Kokios perspektyvos ten gyvenant jaunam žmogui .... Tačiau ne liūdnus pamąstymus čia ruošiausi dėstyt.👴