Anglijos provincijos pyragas pagardintas Londono trupiniais

Kas kokiu tikslu važiuoja į Angliją? Vieni ieškoti geresnio gyvenimo, kiti lankyti giminių, dar kiti pasižmonėti. Ir dažniausiai į Londoną. Tiesioginis skrydis dalykas geras  ir Londone tikrai yra ką lankyti ir žiūrėti, tačiau tai kiek apriboja judėjimo laisvę toliau, dėl visai suprantamų priežasčių. Visgi mes nusprendėm šį kartą išbandyti ir visuomeninį transportą. Susisiekimas Anglijoj puikus, tad kodėl gi tuo nepasinaudojus. 🚌

Südtirol ist nicht Italien arba sėlinantis itališkos tinginystės sindromas (III dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

8 diena

Vakarop esame susitarę susitikti Trente su Milane gyvenančia lietuve. Susipažinome internetu, ir progos pasimatyti gyvai, tikrai nesinori praleisti. Ištekėjusi už italo, gyvena Italijoje ne pirmi metai, tad labai įdomu pasikalbėti , pasiklausinėti kaip jiems čia sekasi. Džiugu, nes specialiai atvažiuoja iš Milano, kad susitiktų su mumis. 
Pakeliui planuojame apžiūrėti tik porą kaimelių, tad išvažiuoti galime apie pietus. ☀

Südtirol ist nicht Italien arba sėlinantis itališkos tinginystės sindromas (IIdalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

5 diena

Pusryčiai balkone ir pajudam link Dolomitinių Alpių. Tikslas – Marmolade kalnas. Vingiuojam keliuku pro žavingus miestelius apsuptus kalnų. Rinkomės nemokamus kelius. Laiko atžvilgiu, gal kiek ilgiau važiuoji, tačiau kai matai, kokiu srautu eina mokama autostrada fūros, tiesiog džiaugiesi, kad nereikia sėdėti baisingam automobilių sraute ir ištisai tarp jų laviruoti, o dar tie nepakartojami pakelės vaizdai... ♒

Südtirol ist nicht Italien arba sėlinantis itališkos tinginystės sindromas (I dalis)

Sako, kad pačios gražiausios tai neišsipildžiusios svajonės. Bet manau, kad jei jos išsipildo ir dar su kaupu, tai yra tiesiog tikras gėris. 

Pernai per tą ratą taip ir neįkėlėm kojos į Italiją, tad šįmet nusprendėm ne tik koją įkelti, bet ir kaip reikiant patrepsėti po Italijos žemelę. Pradžioje planavome aplankyti bent kelis šiaurinius regionus. Tačiau ten tiek nesuskaičiuojamo grožio kiekviename regione, kad apsistojome tik ties Alto- Adidže ir Trentino.🔔

Anglija be Londono prieskonio

Tikra atgaiva tokios pusiau spontaniškos neilgos kelionės. Ypatingai, kai iki atostogų laiko lieka lyg ir nedaug, bet jau norisi atitrūkti nuo kasdieninių darbų ir prasiblaškyti. Po naujųjų, saviškių atvažiavę aplankyti Anglijoje gyvenantys draugai, jau kelintą kartą priminė, kad laukia mūsų svečiuose. Greitai primetę kada pas mus įmanoma pasidaryti kiek ilgesnes išeigines, jiems dar bebūnant Lietuvoje, bilietus į Londono Stansted oro uostą jau buvome įsigiję.💡

Senoji Europa su gurmanišku prieskoniu ( IV dalis )

Kadangi kelias veda per Zalcburgą- negalim jo neaplankyti. Patinka jis mums. Turintis savo veidą ir dvasią miestas, kiekvieną kartą žavintis savo spalvingais Mirabelės sodais, gracingomis iškabomis, jaukiais restoranėliais tykiuose kiemeliuose ir paperkantis savotiškai žavingu žmonių šurmuliu.

Senoji Europa su gurmanišku prieskoniu ( III dalis )

Jau visai netoli laikinųjų namų vėl pasigirsta negražus garsas ties užpakaliniu ratu. Greitai sustoju aikštelėje. Apžiūrėjus lyg tai viskas tvarkoje. Tačiau iš aikštelės išriedėjus garsas dar sustiprėja. Stoju šalikelėj, kai kam aišku kad čia ne bėda, o kai kam ne. Bestatant trikampį, sustoja automobilis- dvi moteriškės klausia kaip kalbu. Iš karto susidomi, kokios problemos, ar tai mano vyras tupi palei ratą. Važiuoja iki jo ir teiraujasi ar reikia padėt. Tuoj pat stoja kitas automobilis, vėl tie patys klausimai.

Senoji Europa su gurmanišku prieskoniu ( II dalis )

Ankstesnė pasakojimo dalis čia 

9 val.ryte pajudame link Bavarijos. Pro Hradec Kralove link Prahos, Pilzeno, į autostradą link Regensburgo ir žemyn link Passau. Oras keistas, tai lyja, tai saulė šviečia. Šį kartą vėl įvažiuojant į Vokietiją pliaupia kaip iš kibiro, svarbu, kad neilgai. Labai nemalonu, kai taškosi nuo kitų mašinų daugiau negu lyja. Lauke karšta. 
Pasiekę Passau, važiuojame link senamiesčio ir parkuojamės požeminiame garaže pačiame senamiestyje. Passau jaukus miestas. 

Senoji Europa su gurmanišku prieskoniu ( I dalis )

Pagaliau...... išlaukta, išsvajota kelionė,,, šį kartą po senąją Europą ..... Kas serga kelionių liga, tas puikiai supras, kaip sunku praleisti daugiau nei metus be ilgesnio pasižvalgymo po pasaulį, be naujų potyrių ir atradimų. 

Šį kartą vėlgi suplanuota, padėliota su atsarginiais variantais, jeigu nelepintų oras.

Mozūrija ir truputis pajūrio

Būna, kad kartais užkabina koks nors pamatytas dalykas ir nebepaleidžia, braunasi į mintis, vilioja. Taip mus užkabino Vivatur parodoj pamatytas Elblongo kanalo maketas. Labai rūpėjo juo praplaukti. Pamažu susidėliojo maršrutas, buvo atlikti namų darbai, užsakytos miegojimo vietos ir per ilgąsias Joninių išeigines 6 keliauninkų kompanija patraukė šturmuoti Mozūrijos krašto.

Vingiuotais pietų Čekijos, Bavarijos ir Bodeno keliais (II dalis – Vokietija)

Ankstesnę pasakojimo dalį rasite čia

Kuo toliau, tuo gražiau. Smagu, kai kelionėje vaizdai gražėja geometrine progresija. Iš Česke Budejovicų judame link Bavarijos per Austriją. Pavažiavus kelis kilometrus, staiga iš priešais važiuojančio visai neišvaizdaus pilko golfuko, vairuojamo blondinės mergaičiukės, išlenda ranka su į apvalų saldainį primenančiu ženklu. 

Vingiuotais pietų Čekijos, Bavarijos ir Bodeno keliais (I dalis- Čekija)

Ar pažįstamas tas laukimo jausmas, laikant gražiai atrodantį obuolį rankoje ir ruošiantis atsikąsti- kai nežinai ar bus kiek rūgštelėjęs, ar labai saldus? Panašus laukimo jausmas ir prieš keliones, kai dar tik nujauti kas tavęs laukia, bet galutinio rezultato nežinai.

Jau pavasario pradžioj susidėliojam maršrutą: pietų Čekija, per Zalcburgą į Bavariją, paskui Bodeno ežeras užsukant į Šveicariją bei Lichtenšteiną. Susidaro 8 žmonių grupė -aš su vyru, dukra su drauge, mano draugė su sūnumi ir dar viena draugų pora. Sąžiningai atliekame namų darbus, užsakome nakvynės vietas, nes Bavarijoje ekspromtu surasti tokiam kiekiui žmonių nebrangią nakvynę sudėtinga. Galų gale ir laiko paskui gaila leisti nakvynės paieškoms. Užsisakom 9 vietų autobusiuką ir jau beveik pasiruošę.

Ilgasis savaitgalis šiaurės Lenkijoje

Jau po Naujų metų kažkur viduje pradėjęs vėl rodyti gyvybės ženklus, kelionių varikliukas pavasarį taip pradėjo gausti, kad net padai niežtėjo. Ir ne veltui, nes net pusę metų nebuvo niekur tolėliau pajudėta, o ilgasis gegužės savaitgalis žadėjo neblogus orus.

Ruduo Suvalkų krašte

Kada už lango barbena lietus ir rudeniškas oras visiškai nevilioja į lauką, galima pasidaryti sau nedidelę, bet smagią dovanėlę- kelionę. Ne į tolimą kraštą, o visai čia pat, už poros šimtų kilometrų. Lyg ir nieko ypatingo, tačiau paįvairinti savo kasdienybę visada smagu ir naudinga.
Kiekvienais metais lapkritis pasisveikina darganotais orais ir apniukusiu dangumi. Nelepina Lietuvos klimatas mūsų žmonių.Ypač savaitgaliais, nes orai paprastai tuo metu dar labiau subjūra. Tokiu metu galima sėdėti susigūžus į kampą ir burnoti mūsų orus, bet galima susisukus į šiltą pledą gurkšnoti kvapnią kavą ir skaityti malonias širdžiai knygas, arba naršyti internete ir ieškoti kelionių į šiltus kraštus. Tačiau mes paskutinį lapkričio savaitgalį nusprendėme praleisti kitaip.

Graikiškos virtuvės aromatai

Užlieta saulės, Dievų palaiminta Graikijos gamta jau nuo senų senovės pamalonina savo gyventojus, dovanodama aukščiausios kokybės produktus. Švelnus klimatas ir šilti saulės spinduliai nuglosto vynuoges, alyvuoges, įvairias prieskonines žoleles, ankštinius ir daugybę daržovių bei vaisių, suteikdama jiems nepakartojamą skonį. Graikiją supančios jūros dovanoja nuostabios žuvies bei galybę jūros gėrybių. Mėsos ir paukštienos skonis išlikęs toks pat, kaip senaisiais laikais, kadangi auginami jie senais, tradiciniais būdais. O svarbiausia, kad visi produktai skirti ne eksportui, o savo šalies gyventojams.