Baltarusija- pasiblaškymai po pilis ir provinciją ( I dalis)

Belarus moja rodnaja, bulba drobnaja, gnilaja. Kažkodėl būtent šie žodžiai šovė į galvą, pradedant kelionės aprašymą. Nors nieko gimto toje Baltarusijoje nėra, o ir supuvusių bulvių nematėme. Iš tikrųjų, tai paskutiniu metu pagalvodavome, kad visai įdomu būtų nuvažiuoti į Baltarusiją. Labai seniai lankyta - dar tais laikais, kai nereikėjo vizų. Bet vis dėl tų pačių vizų ir atidėliodavome.🚏

Akmens ir vandens simfonija - Malta ( II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

Vėl ryte skubame į Cirkewa. Tik šį kartą kelsimės keltu į Gozo salą. Lankysimės džiaugsmingoje vietoje (išvertus iš kastilų kalbos Gozo reiškia džiaugsmą). Bilietai parduodami tik plaukiant atgal. Sėdame atvirame denyje. Šalia įsitaiso pora pagyvenusių anglų. Paklausus iš kur mes, apsidžiaugia. Senoji ponia sako, kad turi draugę lietuvę, vardu Rita. 

Akmens ir vandens simfonija - Malta ( I dalis)

Periodas be saulytės, užsitesęs vos ne nuo spalio mėnesio, tiesiog masina pabėgti ten kur šilta ir saulėta. Retkarčiais išlindusi saulutė nelabai pradžiugina, nes tokiu metu paprastai sėdi ofise ir tik pro langą gali pasigėrėti gražia diena. O ir tokias dienas gali suskaičiuoti ant pirštų. Tas niūrus metas ir priveda prie to, kad pradedi kuistis po visokius kelionių puslapius ir raminti save gražiais vaizdais. Taip sau netikėtai ir radome visai neprastą pasiūlymą į Maltą.

Bavariškų Alpių vilionės (Berchtesgadeno žemės) ( III dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

10 diena

Rytas saulėtas ir šiltas. Šiandien laukia Kneifelspitzekalno šturmas. Iki sutarto miestelio 10 min automobiliu. Atvykstame kiek anksčiau ir bulkutinėje nusiperkame desertui šviežių pyragėlių. Suniamniojame čia pat prie lauko staliuko. Su draugais susitinkame prie TIC. Iki kalno prieigų reikia kiek pavažiuoti. Pasiekiame Marija Gern ir jos simpatišką piligrimų bažnytėlę .

Bavariškų Alpių vilionės (Berchtesgadeno žemės) ( II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis 

6 diena
Planuose Wimbachklamm tarpeklis. Užsuka šeimininkas susirinkti užpildytų blankų svečio kortelėms. Noriu susimokėti, bet jis numoja ranka- paskui. 
Sukame link Ramsau.

Bavariškų Alpių vilionės (Berchtesgadeno žemės) ( I dalis)

Prieš kelis metus sužavėjo mus Konigssee ežeras ir debesyse paskendęs Watsmano kalnas. Dar tada garsiai pagalvojau, kad būtų smagu čia sugrįžti ir pašniukštinėti apylinkes, o antroji pusė apgailestavo, kad nematė Watsmano visame gražume. Todėl prieš naujuosius planuojant atostogas kažkaip savaime išplaukė - grįžtam į Berchstesgadeno žemes. Šias žemes aplankyti dar kartą paskatino ir Vokietijoje gyvenančios draugės šių apylinkių kelionių aprašymai.
Taigi, planas aiškus. Važiuosim keturiese ir Vyciokas (navigacija)- tas irgi aišku. Belieka susidėlioti lankomus objektus ir užsisakyti nakvynes.

Pavasarinis Bremeno atodūsis

Pavasariui prasidėjus, vis labiau traukia lėkti laukais, plevėsuojant plaukais, nežiūrint kuria kryptimi. O jei ta kryptis nusikreipia į tolimesnes vietas nei mūsų gimtasis kraštas, tai dar įdomiau. Gerai ir tai, kad yra visokie pigūs skrydžiai, kur netyčia panaršius, gali į galvą šauti išganinga mintis imti tuo ir pasinaudoti. Bremenas, vienas iš miestų, kur skraidina Ryanair. Nors ir trumpam, bet savaitgaliui to pilnai pakanka. 👉

Pavasarinis pasiblaškymas po Varmiją-Mozūriją

Pavasariui švelnia žaluma ir baltais žiedais dabinant medžius nors šiek tiek numalšinom kelionių troškulį. Pasivažinėjimai po Lietuvą irgi neblogai, tačiau taip nenuramina, kaip nors trumpas pabėgimas į svečią šalį. Tuo labiau, kad važinėjant Lietuvos provincijoje po kaimus ir mažus miestelius, apžiūrint griūvančius dvarus ir kalbant su ten likusiais vietiniais, dūšia verkia matant kaip viskas darosi pas mus apleista ir nyku. Didžiuosiuose miestuose šito taip nejauti, bet provincija visiškai merdi. Žmonių mažėja, pastatai griūna, apylinkės netvarkomos. Apie kokį progresą kalbėti, jei į miestelį autobusas važiuoja tik du kartus per dieną. Kokios perspektyvos ten gyvenant jaunam žmogui .... Tačiau ne liūdnus pamąstymus čia ruošiausi dėstyt.👴

Mozelio vingių pavilioti (3 dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

8 diena

Traben Trarbach (baisingai smagus pavadinimas ir taria vietiniai ji labai įdomiai) traukiantis turistus ir savo termomis , vienintelis toks šiame regione. Tad draugai, tokių vietų mėgėjai, paskutinei dienai suplanuoja pasilepinti vandens ir pirčių malonumais. Mūsų karštą dieną tokie dalykai nevilioja. Jie klausia ar mes juos nuvešime. Na juokinga, imkit mašiną ir važiuokit. Pasirodo, jiems labai baisu važiuoti siauromis miesto gatvelėmis.👮

Mozelio vingių pavilioti (2 dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

5 diena

Šią dieną nusprendėme pašvęsti apsipirkimams. Kaip ten bebūtų, bet būnant Vokietijoje tokia proga negalima nepasinaudoti. Trauksime į vieną didžiausių miestų Koblencą ( Koblenz). 

Mozelio vingių pavilioti (1 dalis)

Tobula. Tikros atvirutės. Net nesitiki, kad tai nėra tik gero fotografo pagauti vaizdai. Juk pagauname save taip galvojant, matant nuostabius vaizdus internete, besiruošiant kelionei. Ir kaip smagiai paskui suspaudžia krūtinę, kad vis tik tai nėra tik optinė apgaulė. Iš tikrųjų vaikštai po tuos atvirutinius vaizdus pilna pėda ir negali atsidžiaugti supančiais vaizdais. 
Kelionė palei Mozelį – dar vienas išsipildęs noras. ✌

Pavasariniai vėjai Sardinijoje - pietinė Sardinija (II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

4 diena
Kasyklos kasyklomis, tačiau pakeliui būtina užsukti pasigrožėti dar vienu gamtos objektu, kriokliuVilacidro. 45 metrų aukščio krioklys krenta dailia srove. Po lietaus vandens jam užtenka. ♒

Pavasariniai vėjai Sardinijoje - pietinė Sardinija (I dalis)

Smagu, kai va taip imi ir sugalvoji nulėkti ten, kur bent jau artimiausią penkmetį ta vieta nebuvo įtraukta į kelionių planus. Dar prieš naujus, net negalvojant apie atostogas ir pasinėrus į darbus, sulaukiau vyro skambučio: „- Matei, yra nebrangūs bilietai į Sardiniją?“. Galvoje pradeda suktis visokie ratukai, bet labai sunku persiorientuoti ir sakyti, gerai, jamam tuos bilietus. Tad nusprendžiu palaukti vakaro, kai grįšim namo ir viską apgalvoti.👀

Ligūrijos rivjeros atspindžiai (III dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis

9 diena – Lavina, Albenga 

Saulė šviečia nuo pat ryto – paskutinė mūsų diena Italijoj. 
Greit nuvažiuojam iki Pieve di Tecco – ten vakar nužiūrėjom visokių sūriukų, pesto padažo, tad reikia paskubėti kol neuždarė parduotuvių . 
Tuo pačiu dar pasivaikštom.👫

Ligūrijos rivjeros atspindžiai (II dalis)

Ankstesnė pasakojimo dalis 

5 diena- Cinque Terra

Ryte keliamės kiek anksčiau. Tikslas -Cinque Terra, į kurią važiuosime traukiniu. Automobiliu maltis ten tik laiko gaišimas. Nuriedame iki Albengos geležinkelio stoties. Prie pat stoties nemokamas parkavimas - valio! Traukinys po kelių minučių, tad skubiai perkam bilietus pirmyn iki Riomadžiore - paskutinio kaimelio ir atgal, kad paskui nereikėtų kalbėtis su automatais. Ir nepamiršti pasižymėti.🚃