Kalėdinės mugės: magiška Kalėdų dvasia Bratislava - Viena

Kalėdų šventės – aromatingos arbatos, mandarinų, Kalėdinių mugių ir poilsio su šeima laikotarpis. Sniego, stebuklų ir dovanų metas. Pasaulis dabinasi mirgančiomis šviesomis, ryškiai papuoštais turgeliais ir dalinasi šiltais sveikinimais.  O kur geriau pajusi pasakišką Kalėdų atmosferą nei Kalėdinėse mugėse tarp ryškių meduolių, žaislų, girliandų ir karšto vyno bei punšo. Džiaugsminga, šventiška atmosfera, kai pasaka patiki net niūriausieji suaugusieji.

      Laikas įgyvendinti seną svajonę ir pasivaikščioti po tikras muges, o ne jų imitaciją. Kaip tik ir bilietai į Bratislavą pigūs. Iš Bratislavos gali aplankyti ne vieną Europos šalį,  kviečiančią pasinerti į magišką Kalėdų atmosferą. Tačiau ir pačios Bratislavos nereikia išbraukti. Nors pirminiame plane Bratislavai buvo skirta tik viena iš penkių dienų, tačiau įsigilinus, viskas susidėliojo kitaip. 

Apartamentai užsakyti senamiestyje. Tiesa, buvo šiokių tokių problemų, kai atsidarius nuorodą su informacija kur pasiimti raktą, staiga atsirado depozitas, apie kurį booking nebuvo nė žodžio. Teko įšaldyti 150 eur, kad būtų  galima gauti likusią info.

 1 diena Kaunas - Bratislava

      Lėktuvas į Bratislavą pustuštis. Leidžiamės jau sutemus. Oro uostas nedidelis ir praktiškai tuščias. Išlipę išsibarsto kas kur. Dalis nutrepsena į autobuso sustojimą.

 Bilietą viešajam transportui galima įsigyti geltoname bilietų pardavimo automate (mokama grynais ar kortele, retam sustojime jo nėra), spaudos kioskuose arba mobiliojoje programėlėje. Autobusų stotelėje prie oro uosto yra automatas. Čia reikia pasirinkti kuriam laikui bilietas - pusei val. ar valandai, pilna kaina ar su nuolaida. Yra nurodytos zonos, bet brangesnis bilietas skirtas zonoms miesto pakrašty. Iš oro uosto į centrą veža 61 autobusas. Bilietų pirkimas internetu https://www.welcometobratislava.eu/public-transport/

   Butukas tobuloje vietoje senoviniame name Apartment in Historical part (vestibiulis įkvepiantis). Tame pačiame name turizmo informacijos centras, o už kampo prasideda senamiestis. Šalia turgus, maisto parduotuvės, sustojimai. Yra kai kurių minusų ir miegamojo lova įsprausta tarp sienų, bet svarbiausia nesureikšminti. 

Numetus daiktus nuskubam nusipirkti maistuko bei Kofolos (gazuotas gėrimas, gaminamas Čekijoje ir Slovakijoje, mažiau saldus nei Coca-Cola su 14 žolelių, vaisių ingredientais) į „Tesco Kamenne namestie Bratislava“ (2 aukšte yra ir labai tvarkinga valgykla) ir lekiam apžiūrėti vakarinio miesto. Už namo kampo Primacialno namesti, kur kažkada bausdavo nesąžiningus amatininkus. Kalėdų laikotarpiu aikštėje visas kalėdinių eglučių miškas, papuoštas Bratislavos mokyklų mokinių sukurtais rankų darbo papuošimais.

Per vartus patenki į Rotušės kiemą su kalėdine fotozona, o sekantys vartai išbloškia į pagrindinę aikštę ir šurmuliuojančią mugę. Žiba žiburėliais eglutė. Daugybė kioskelių su meduoliais, kalėdinėmis dovanomis ir, žinoma, maistu. Čirška bulviniai blynai, kalnai lokše (blyneliai su įdaru), langoš ir dešrelių, ciganska pečienka (sumuštinių), įvairių saldumynų ir pan. Groja muzika. Ne taip kaip Vilniuje vadinamoje mugėje, tyla kaip per pagrabą.  

Pirmiausia reikia apžiūrėti, nors kvapai vilioja nerealiai.  Pradžiai numalšinti kirminui per pusę didelį lokše.  

Pora gatvelių į šoną nuveda prie neorenesansinio Slovakijos nacionalinio teatro ir Ganimedo fontano. Čia dar viena papuošta eglutė. 

Nuo teatro tiesiasi promenada Hviezdoslavovo namestie, kur kalėdiniu laikotarpiu įsikuria dar viena mugė. Ilgiausia eilė kioskelių, kuriuose pagrinde prekiaujama įvairiais gėrimais. Punšas, karštas vynas, alkoholinis ir ne, kakava, arbatos ir pan. Nosį kutena gvazdikėlių, apelsinų, žolelių aromatai. Iš supresuoto šieno sukurta vieta vaikams padūkti, kur mielai nuo didelės čiuožynės kartu leidžiasi ir tėvai.  Veikia karuselė.

Apsukus ratuką vėl atsiduri pagrindinėje mugėje. Dabar jau galima paragauti vietinių dešrelių. Nors metas vėlyvas, žmonių nemažai, kioskeliai dirba pilnu tempu. Gyvenimas verda.

Tačiau keliautojams laikas ilsėtis. Ryt laukia kelionė.

2 diena Bratislava-Viena

     Į Vieną iš Bratislavos patogu nuvažiuoti tiek autobusu, tiek traukiniu.

    Veža skirtingos įmonės, atitinkamai skirtingos ir kainos. Autobusu - SlovakLines, RegioJet, FlixBus. Palankiausia laiku ir kainos atžvilgiu pasirodė RegioJet. Autobusų stotys yra prie tilto SNP, transporto mazge (tik nebuvo aišku ar ten galima vietoje nusipirkti bilietą) ir naujajame Nivy prekybos centre. Tik įėjus, prekybos centre iš karto iki kasų nuveda ant grindų sužymėtos rodyklės. Bilietus galima pirkti internetu, automatuose ir kasose. Nuo kasų žemyn laiptais, kur nusileidus, kairėje už didelių durų autobusų platformos. Yra kur prisėsti palaukti autobuso, šalia maisto parduotuvė - galima ką nors nusipirkti kelionei. Bilietus su pažymėtu laiku ir sužymėtom vietom patikrina vairuotojas. Kai kurie reisai užsuka į oro uostą. Autobusai Vienoje atvyksta prie Vienos centrinės stoties (48.185412, 16.372755) , iš ten ir išvažiuoja. Atgalinius bilietus reikia įsigyti viduje pačioje stotyje, yra atskiros pažymėtos kasos. Šalia požeminiai įėjimai, kuriais patogu pasiekti metro.

     Autobusas prasuka pro rūkenose skendintį miestą ir išrieda į autostradą. 

Po valandos su trupučiu jau darda Vienos gatvėmis. Labai patogus požeminis įėjimas šalia stoties - gali patekti ir į traukinių platformas, ir į metro. Prie metro bilietų automatų rikiuojasi eilės. Pasirinkus kalbą nusiperki bilietą, pasižymi įėjimo automate ir skubi į metro. Turbūt nėra patogesnio metro sustojimo nei Stephansplatz. Išlipi vos ne pačioje Šv. Stepono katedroje☺. Ir nesupranti kur patekai. Saulė plieskia, lauke pavasariška šiluma. Net nesitiki, kad neužilgo Kalėdos. Saulėje šildosi ir pakinkyti į karietas arkliai.

Kadangi netrukus vidurdienis, galima stabtelėti prie Ankeruhr laikrodžio pasižiūrėti judančių figūrėlių. Juda jos lėtai tad nelaukiam kol visos „suvaikšto“.  

https://www.visitingvienna.com/entertainment/christmas-in-vienna/ puslapyje aprašytos visos miesto kalėdinės mugės ir renginiai. Pirmiausia į Am Hoff aikštės kalėdinę mugę. Jau 1358 m. toje pačioje vietoje vykdavo vyno turgus. Nedidelė Am Hoff mugė daugiausia skirta menams ir amatams. Tačiau šviežiai kepami langoš suvilioja ne vieną praeivį. Karštutėlis, su česnakiniu padažiuku dingsta akimirksniu. 

Už 300 metrų Freyung aikštėje dar viena mugė, išsidėsčiusi palei Schottenstift abatijos pastatus. Ypatingas akcentas  turgų juosianti didžiulė 46 m tvora su ištapyta Kristaus gimimo scena. Nameliuose siūlomi regioniniai ir ekologiški produktai, įvairios kalėdinės dekoracijos ir žaisliukai, pasakojantys savo istorijas.

     Iš karto už „Cafe Central“ įėjimas į Freyung alėją, kuri dabar paversta elegantišku prekybos pasažu, jungiančiu Herrengasse su Freyung aikšte. Kalėdiniai papuošimai, jaukios kavinukės ir Donaunixenbrunnen - šešiakampis atriumas su fontanu, kurio viršuje yra garsiosios Dunojaus undinės, vieno iš miesto simbolių – skulptūra. 

Jau ir pamiršau kokie Vienoje nuostabiai gražūs pastatai. Imperatoriško miesto daugelis kvartalų, jų namai ir bažnyčios nuo viduramžių išsaugojo pirmykštę išvaizdą. Istoriniame miesto centre kiekvienas namas gali papasakoti kelių  šimtmečių senumo istorijas. Durys tarsi atskiri meno kūriniai. Gatvėse prabildančios karietos nukelia  mintis šimtmečiais atgal...

Volksgarten sodų rožės uždangstytos žiemai, bet  vis tiek reikia užeiti  pasišildyti saulutės atokaitoje. 

Visai šalia didžioji ir pati garsiausia Vienos kalėdinė mugė - Christkindlmarkt on the Rathausplatz. Šio šventinio turgaus ištakos siekia XVIII amžiaus pabaigą, nors į dabartinę vietą jis persikėlė tik 1975 m. Kiekvienais metais skirtinga provincija padovanoja milžinišką eglutę. Prie jos pastatoma prakartėlė. Tačiau ne eglutė ir jos puošmenos mieste svarbiausia. Eglučių  daugybė, stovinčių aikštėse ir kiemuose. Miestai nekonkuruoja tarp savęs, kurio eglutė papuošta gražiausiai. Svarbiausia kalėdinės mugės. Čia vyksta gyvenimas, ieškoma dovanų, skanaujami valgiai. 

Rotušės kalėdinė mugė džiugina tradicinių Kalėdų vaizdų ir kvapų deriniu. Prieigose sukasi karuselė, daugybė namelių siūlančių kalėdinę atributiką ir dovanas, maistą ir gėrimus. Trdl Vienoje 6 eur, Vilniuje buvo 7 eur☺ Reikia paskanauti vietinių dešrelių. Po jų į kitokius skanėstus belieka tik pažiūrėti.

     Kitas tradicinis parko akcentas čiuožykla, kuri po Naujųjų veikia ilgiau nei tęsiasi Kalėdinė mugė.  

Pats gražumas Rotušės kalėdinėje mugėje sutemus. Tad kol pradės temti galima viską ramiai apžiūrėti, pasėdėti ant suoliuko stebint nedidelį, ištapytą apžvalgos ratą, o paskui praeiti alėja su nameliais, kuriuose įkurdintos Kristaus gimimo scenos. Šalia padaryti patogūs laipteliai, kad galėtų pamatyti ir vaikai, o paspaudus mygtuką skamba senos giesmės.

Temstant užsižiebia įvairios dekoracijos ir paverčia parką romantiška stebuklų šalimi. Iš tolo šviečia medis padabintas 200 raudonų širdelių. 

Vakare žmonių daugėja, per perėją į mugę skuba ištisi būriai. Kitoje gatvės pusėje, atsistojus ant Burgtheater laiptų, atsiveria visas apšviestos mugės vaizdas. 

  Herrengasse 13 Palais Niederösterreich kieme kalėdinė mugė neveikia (buvo atidaryta  gruodžio 1-2 dienai), stovi liūdni uždaryti nameliai. Kitoje gatvės pusėje prie garsiosios „Cafe Central“ išsirikiavusi eilė. 

Saulei nusileidus, miestas virsta nauju meno kūriniu. Paslaptinga apšviesto miesto aura skleidžia savo magiją. Visa aplinka įgauna kitokį, paslaptingą matmenį. Atrodytų, pastatai ir gatvės, iš pirmo žvilgsnio įprasti ir pažįstami, naktinėje aplinkoje tampa naujais ir nežinomais.

Pėsčiųjų gatvė Graben žymi ne tik savo neįprasta numeracija (pagal laikrodžio rodyklę), išskirtinėmis parduotuvėmis, bet ir nuostabiomis šviečiančiomis liustromis. 

Grįžtam į Stephansplatz – kur vakare, katedros fone, šurmuliuoja tradicinė kalėdų mugė. Daugybė namelių siūlo karštus gėrimus, užkandžius ir kalėdines dovanas. Būtent čia gėrimai pilstomi į dailius batuko formos puodukus. Perkant gėrimą, užstatas už puoduką 5 eur, kuri atgausi sugrąžinus puodelį atgal. Bet  kaipgi tokio dailaus neparsiveši namo? Kvapnus karštas vynas iš jo dar gardesnis. Karšto vyno 250 ml – 5 eur. 

Laikas sėsti į metro ir vykti atgal į stotį. Šalia centrinės stoties dar viena nedidelė mugė ir žibanti eglutė. 

   Gaila, tiksliai nepažiūrėjom kada atgal autobusas, tad nusipirkus bilietus tenka laukti virš valandos. Tačiau ne bėda. Prie autobuso sustojimų stovi nedidelis kioskelis „Würstelstand am Südtiroler Platz“. Galima papigiai pavalgyti dešrelių su raugintais agurkais. Atsiskaitymas tik grynais. Mėgsta austrai atsiskaitymus grynais.

3 diena Bratislava

    Diena skirta Bratislavai. Kažkada, prieš 30 metų,  kelios valandos praleistos mieste beveik visai išsitrynė iš atminties. Netoli namų kalėdiškai papuošta transporto stotelė. Pėdini koja už kojos, o akys klaidžioja po dailius barokinių pastatų fasadus. Ir kaip  čia Bratislava kažkam panaši į Kauną?👻 Nueinam iki Senojo tilto. Per jį kursuoja tik tramvajai. 

Netoli tilto, prie upės - „Eurovea“ prekybos centras. Viduje centro ir šalia simpatiškos skulptūros. Pakrantėje padaryta stiklinė apžvalgos aikštelė. Prie prekybos centro kalėdiniu laikotarpiu veikia ir nedidelė mugė. 

Netoliese Šv. Elžbietos bažnyčia. Art Nouveau stiliaus bažnyčia švelnios žydros spalvos papuošta majolikos detalėmis tarsi glazūruotas meduolis. Šalia pastatas su brutalizmo skulptūromis. Bratislavoje nemažai to laikmečio skulptūrų, vitražų ir niekas nesiruošia jų versti. To meto pastatai, skulptūros kuria architektūros istoriją ir vienareikšmiškai vertinti ar nurašyti tik politiniam režimui negalima.

Sukam atgal ir tapojam iki senamiesčio prieigų. „Flagship“ – restoranas, įsikūręs buvusiame kino teatre, tarsi muziejus ir restoranas viename, siūlo slovakiškus patiekalus. Įėjus pasitinka keistas, tarsi parūgusių kojinių, vidurius lauk verčiantis kvapas. Matyt todėl, kad čia pat ir alaus bravoras. Einant toliau erdvės platėja, o pats restoranas įsikūręs antrame aukšte. Didelė salė talpina daugybę lankytojų, tačiau personalas visai atsipūtęs - ką nori, tą pastebi iš karto, prie kitų visai neskuba prieiti. Viena padavėja, nutaisiusi dangun paėmimo veidą, lėtai plavinėja po salę modelio žingsniu. Atsižvelgiant į tai, kokia populiari ši vietą, aptarnavimo lygis ganėtinai žemas, tiksliau kažkoks chaotiškas. Maistas neblogas, bet ir nepigus. Užsakytų haluškų  (bulvinių kleckučių) porcija visai nedidelė, o kainuoja daugiau nei 11 eur. Jau vėliau, vaikštant po miestą, pamatėm, kad  buvo galima šalia vieno restorano tiesiai iš gatvėje čirškinamos keptuvės nusipirkti už 6 eur didesnę porciją.                                                                                                                

Išeinant žvilgtelim į blizgančias alaus talpas ir neriam į senamiestį pro Šv. Mykolo vartus. 

Jaukios gatvelės nuveda iki seniausiai mieste veikiančios parduotuvės „Obchod v Muzeu“, kuri pervadinta į „Seniausia parduotuvė mieste“. Joje prekiauja vietiniais skanėstais ir suvenyrais. Dalis parduotuvės tikras nedidukas prekybos muziejus su senais kasos aparatais, plakatais, etiketėmis ir pan.

Pradeda temti, užsižiebia šviesos kalėdiškai papuoštose vitrinose. Taip gražu, kad stabčioji vos ne prie kiekvienos. Kol dar nevėlu, laikas kavytės. Jaukia šviesa pavilioja kavinė „Mondieu“. Gera sėdėti prie lango ir stebėti vakarinio senamiesčio gyvenimą.  

Išėjus gatvės pačios veda palei apšviestas vitrinas ir galerijas, palydi į išpuoštus kiemus, priverčia stabtelėti prie seniausios miesto kavinės „Kormuth Confectionery“, kurios tapytos lubos ir sienos, gražiai apsirėdęs aptarnaujantis personalas sukelia kainas iki neregėtų aukštumų, o ir be išankstinės rezervacijos nelabai ten ir pateksi. Lauko kavinėse lankytojai  prie šildytuvų skanauja karštus gėrimus, prisėdę kailiais apdengtose kėdėse. Pasigendu tokių žiemą veikiančių lauko kavinių ir pas mus.

Ant buvusio Budelio namo raudonuoja budelio galva su apdangalu. Budelis ne tik vykdydavo egzekucijas, bet ir palaikė švarą mieste bei vadovavo miesto viešnamiams. Pasakojama, kad jam buvo paliekamos vietos baruose, nes jį labai gerbė, bet kiek teko domėtis, budelių dažniausiai žmonės bijojo, nenorėdavo sėstis ar būti  ten, kur jis būdavo. Dažnai budelių nameliai stovedavo miesto pakrašty arba net toliau  už miesto. Bet ir dabar budelio name nelabai kas nori gyventi. 

   Nueinam iki tilto, vedančio per vieną iš pagrindinių miesto arterijų pasigrožėti miesto žiburiais.  

Grįžus į senamiestį prasuki dar ratuką nevaikščiotomis gatvelėmis ir nori nenori vėl atsiduri Kalėdinėje mugėje. Linksma, groja muzika, daugybė žmonių susirinkę pabendrauti ir pavalgyti. 

4 diena Bratislava

    Ryte, be žmonių spūsties, galima ramiai apžiūrėti įžymųjį šelmį Čiumilą ir inteligentiškąjį Ignacą gražuolį (Schone Naci), sakydavusi moterims komplimentus. 

Pro Šv. Martyno katedrą, kur buvo  karūnuotos 8 karalienės ir 11 karalių kojos veda link Bratislavos pilies. Palipus laiptais pasitinka vėjyje besidraikančiais plaukais Bratislavos Jūratė. Tai Ragana (slovakiškai Bosorka) – skulptūra sukurta visoms moterims, kurios viduramžiais buvo apkaltintos raganavimu.                                              

Pilies lankyti nesiruošiam, ekspozicija ten labai skurdi. Tačiau reikia pasivaikščioti po kiemus ir sodus ir nuo apžvalgos aikštelių pasigėrėti miesto panoramomis. Tolumoje aukštyn kyla kosminis Bratislavos stebuklas UFO tiltas su restoranu. Jį Orijus rodė savo laidoje ir aikščiojo kaip ten brangu. Šiaip jau, niekad nebuvus Bratislavoj ir pažiūrėjus Orijaus laidą apie ją, nekiltų nė mažiausias noras ten lankytis - kažkoks pilkas beveik vienų asocialų miestas. 

   Leidžiantis nuo pilies, bandau įsiveržti į siaurą geltoną rokoko stiliaus pastatą, kur įsikūręs Laikrodžių muziejus. 1765 m. statinys vienas nedaugelių, išlaikiusiųjų originalią išvaizdą. Tačiau durys užrakintos ir niekas neįleidžia.                                                          

Kad jau taip, nutapnojam iki Grassakovičių rūmų, kur dabar įsikūręs Slovakijos prezidentas. Rokoko/vėlyvojo baroko rūmai buvo pastatyti kaip vasaros rezidencija. 

Šalia sustojimas, todėl taupant kojas važiuojam iki Transporto muziejaus (8 €). Muziejus įkurtas buvusioje geležinkelio stotyje. Ekspozicija tiesiog stebina savo turtinga kolekcija – nuo ​​retro automobilių iki įvairių techninių retenybių. Atskiros salė skirtos dviračiams ir laivybai. Perone eksponuojami senieji traukiniai. Užtrunkame, nes eksponatų daug, smalsu viską apžiūrėti.

   Išėjus pilvai primena kad jau seniai pietų metas. Betgi nebaisu, nes šalia blyninė „Palacinka Lacinka“. Visiškai paprasta vieta su keliais staliukais. Galima maistą pasiimti išsinešimui. Pigu ir greitai. Blynai su įvairiausias įdarais. Skanu, o ir kava visai nebloga, nežiūrint, kad patiekta vienkartiniame puodelyje.                                                  

Grįžtam į senamiestį. Pradeda temti, todėl nusigriebiam karšto vyno ir prasukam ratuką gatvelėmis. Ir staiga pradeda lynoti. Tačiau niekas neskuba namo. Lauko diskotekoje, net ir įsismarkaujant lietui žmonės šoka toliau. 

Įlendam po egle priešais teatrą. Ten paslaugiai padėtos šieno kitkos ir sprendžiam klausimą ką darom toliau. Namo eiti nesinori. Bet lyjant lietui vaikščioti gatvėmis irgi nelabai smagu.

Ir tada žybteli mintis - gal užsukti į prie namų esantį barą „La Putika 2“. Grįžtant namo pro langus vis matydavosi, kad pilna žmonių. Savotiška, vintažinė, bet man labai jauki vieta, nežiūrint, kad yra rūkoma dalis. Didelis gėrimų pasirinkimas su  nedidelėm kainom ir kelios užkandėlės (atsiskaitymas grynais). Lietui lyjant gera šiltai sėdėti su skaniu gėrimu ir stebėti per langą aplytą prieškalėdinį miesto gyvenimą.

5 diena – Bratislava - Viena

   Iš ryto vėl skubam į Vieną (nors ir žada lietų iki pietų), tik šį kartą į geležinkelio stotį. Kasoje moteriškė pasiūlo pirkti bilietą pirmyn – atgal, kadangi toks pigesnis. O ir galioja bilietas kelias dienas. Gali išvažiuoti tą dieną, o grįžti tik po poros dienų. Visai nebūtina prisirišti prie kažkurios dienos ar net valandos. Tiesiog puiku. Traukiny į mūsų vagoną prieš išvažiavimą įlipa kažkokie čigonai. Keli lyg ir ramesni, o vienas blaškosi kur patogiau atsisėsti, atidarinėja langus. Tuo tarpu du iš jų išsitraukia butelaitį stipresnio gėrimo ir gurkšteli. Traukiniui tik pajudėjus tas besiblaškanis nulekia ir į kitą vagoną ir po kelių sekundžių pasikviečia savo draugus ten. Visi nulekia palikdami atidarytus kelis langus.☺ Užsidarom ir ramiai važiuojam. 

Šį kartą Vienoje važiuojam iki Justicijos rūmų. Išėjus iš metro vis dar lyja. Galvojom apžiūrėsim Justicijos rūmus ir tuo pačiu ten užkąsime darbuotojų valgykloje. Tačiau su kuprinėm neįleidžia, o saugojimo vietos nėra. Eiti po vieną ne išeitis. Todėl nutapnojam iki Hofburgų rūmų.

Lietus, kaip ir žadėjo prognozės, po truputį rimsta, tad pasivaikštom  šalia ir traukiam į kitą gatvės pusę - į Maria-Theresien aikštės kalėdinę mugę. O čia, tarsi burtų lazdele mostelėjus, staiga nušvinta saulė. Užkąsti nusiperkam bulvę su įdaru – užtenka abiems. 

   Mugės asortimentas kiek kitoks. Magiškas Erwin Perzy sniego burbulų pasaulis. O už prekystalio Sabine Perzy, kurią rodė per Euromax laidą ir kuri, kaip teigia jos tėvas iki šiol nežino krentančio vandenyje „sniego“ sudėties. 

Susigundom dideliu riestainiu, kurį paskui valgom dvi dienas☺. Paragaujam spalvotų sūrių. Gardūs, tik kaina labai kandžiojasi. Nepirksim)

Karlsplatz aikštėje dar viena mugė – vietos amatininkų. Daug įdomių rankų darbo dirbinių. Išskirtinės ir kokybiškos dovanos. Besisukiojant mugėje pradeda temti - kiek čia tos žiemos dienos. Bet planuose dar Belvederio mugė. 

Nors atstumai ir nedideli, bet besisukiojant po muges nemažai pritrepseni. O ir diena vėsesnė. Beeinant link Belvederio jau norėjosi pailsinti kojas ir šį kartą tiesiog užsukom į pirmą pasirodžiusią simpatiška kavinę Cafe Prinz. Užsisakius šiltų gėrimų smagu stebėti močiučių kompaniją gardžiai kapojančią guliašą ir kaip jos po guliašo užsakinėjo štrudelį, kaip šiltai su jomis bendravo padavėja. 

Sušilus sparčiau nusižingsniuoja iki Belvederio mugės. Čia daugiau mažiau asortimentas kartojasi, tik vaikams yra karuselės. Nuėjus iki tvenkinių, mugė nušviesta žiburiukų tarsi paslaptinga pasaka. Metas nėra vėlyvas, tad iki stoties nusprendžiam eiti pėsčiomis. 

6 diena- Bratislava – Devin pilis

   Diena skirta vienai iš trijų istoriškai seniausių pilių Slovakijoje. Iki Devin pilies tenka ilgokai pavažiuoti 29 autobusu.

   Nuoroda Hrad Devin parodo, kad einame teisingai. Nuo sustojimo visai netoli. Šalia didelė automobilių stovėjimo aikštelė, o šiltuoju  metų laiku galima atplaukti su laivu. 

Napoleono kariuomenės sugriautos pilies liekanos Dunojaus ir Moravos upių santakoje. Kažkur skaičiau, kad čia rastas užsikonservavęs senas duonos kepalas. Anksčiau pilis turėjo tris įėjimus apatinėje dalyje, kur dabar įsikurusi kasa. Yra ir toks atseit muziejus. Silpnas. Įdomiausia pasivaikščioti po pilies teritoriją. Savo laiku pilis buvo strategiškai svarbi, nes stovėjo Gintaro ir Dunojaus kelių sankirtoje. Vidurinėje dalyje smalsu visur palandžioti. Iš čia jau atsiveria gražus vaizdas į Dunojų. Beje, yra ir tualetai. Aukštutinė pilies dalis puikuojasi Mergelės bokštu, nuo kurio, kaip pasakoja legenda nušokusi nuotaka vetuvių dieną, kadangi šeima nepritarė jos pasirinkimui ir jaunikį nužudė. O iš tikrųjų šis bokštas dar ne taip seniai pasitarnavo kaip atspirties platforma migruojantiems į kapitalistinę Austriją. Nuo jo su parasparniu, už upės, visai lengvai nusileisdavo jau Austrijos teritorijoje.  

Bokšto viršuje pro žiūronus (nemokami) galima patyrinėti apylinkes. Surandam žmogėną besiropščiantį apie kažkokius griuvėsius, gerokai nutolusius nuo pilies. 

Pasivaikščioti po visą pilies teritoriją užtrunka, bet dar reikia nusileidus prie upių santakos patyrinėti teritoriją. Šiltu metu laiku būtų smagu čia surengti piknikėlį.

Kadangi jau pilvai maršus groja, grįžus į miestą tiesiu taikymu pasirenkamas Bratislavsky Meštiansky Pivovar.  Kadangi mėsos šiomis dienomis asmeniškai per daug, imu sriubą. Ji taip pat su mėsa, bet bent jau skysta). 

Jau tamsiose gatvėse dar paieškom  miesto piešinių, apsukam ratuką senamiesčio gatvelėm – juk paskutinis vakaras. 

7 diena- Bratislava – Vilnius

  Lėktuvas tik per pietus, todėl laikinus namus paliekam paskutinę sekundę. Kaip tik turgaus diena, o  šalia senasis miesto turgus Stara tržnica. Nulekiu nusipirkti pusryčiams ir lauktuvių Bratislavos ragelį (pasagos formos tradicinis regiono gaminys su aguonų arba graikinių riešutų įdaru). Vėliau užeinam ramiai pasivaikščioti, nes kartu vyksta ir vietinių  amatų mugė. Ir čia ant vieno prekystalio sušvytuoja didieji spalvoti sūriai, kurie taip gundė Vienoje. Tik kainos čia dvigubai mažesnės. Imam burokėlių, levandų ir įprasto skonio.

O dabar jau galima neskubant traukti į oro uostą. Ramiai nusigaunam miesto transportu ir ten užkandam. Oro uostas pustuštis. Nusipirkus priority eini į atskirą zoną, su pagerintomis kėdėmis. Ir į lėktuvą įleidžia pirmiausia ir atskirai, kad galėtum ramiai pasidėti lagaminus. Tik tada jau įleidžiami visi kiti keleiviai. Geras oras leidžia gėrėtis įvairių šalių peizažais.

   Bratislava, ypač Kalėdiniu laikotarpiu, patiko. Paprastas, bet tikrai ne prastas miestas iš kurio patogu pasiekti tiek kitus šalies miestus, tiek Austriją, Vengriją ir pasigėrėti šių šalių kalėdinėmis mugėmis. 

Pasivaikštom po Vienos Kalėdines muges