Trumpa lapkričio diena

 

Įsibėgėjus rudeniui - vėstant orams ir trumpėjant dienoms, net ir lapkritį pasitaiko saulėtų dienų.
Trumpa diena žada trumpą kelionę. Svarbiausia ištrūkti iš miesto ir apsukt nedidelį ratuką Švenčionių rajone.

Kaišiadorys- tarpinė stotelė

 

Lekiant traukiniu iki Kauno už lango nušmėžuoja geležinkelio stotys - nieko nesakančios, neatveriančios durų į už jų įsitaisiusių miestelių gyvenimą, tačiau įstrigdamos atmintyje ryškiais fragmentais, žadinančios smalsumą.

 Kaišiadorys vienas iš tų smalsumą žadinančių miestelių.

Kreta - aksominis sezonas Dzeuso gimtinėje

  

Kelionės padovanoja neužmirštamą patirtį. Žvalgytis po pasaulį, stebėti, užuosti, ragauti ir stebėtis. Jokia knyga, joks filmas apie bet kurią pasaulio vietą nepadovanos tokių apčiuopiamų jausmų. Kartą kur nors apsilankę, apie savo jausmus galite kalbėti visą gyvenimą, nes kelionės metu patirti įspūdžiai liks atminty visą gyvenimą. Noras tyrinėti pasaulį telpa žodyje „wanderlust“, kuriame derinami vokiški wandern – „klajoti“ ir lust -„geismas“, o gal geriau kelionių ilgesio troškimas ar kelionių troškulys... Alkis malšinamas valgant ir jeigu iki soties neprivalgai, lieka kankinantis neišsipildymo jausmas. Turbūt todėl po kelionės į Romą galvoje įkyriai, tarsi genys, stukseno mintis - mažai, mažai, mažai. Jeigu ko nors atkakliai nori, mintys materializuojasi. Taip kompiuterio ekrane išniro pigus pasiūlymas į Kretą.

Roma - rugsėjo dolce vita

Nusipirkti bilietą, sėsti į lėktuvą ir lėkti ten, kur aksominiai šilti rugsėjo vakarai glosto skruostus.... Trumpoms mergaitiškoms atostogoms - su dukryte pasimėgauti dolce vita, kitokios kasdienybės skoniu ir gyvensena. Į Romą, kur gali klaidžioti iki begalybės, bandant atskleisti neatskleidžiamas miesto paslaptis. 

Žemaitija - nauji atradimai (II atostogų dalis)

 

 Ankstesnė pasakojimo dalis                                                 5 diena

   Keista triukšminga Klaipėdos naktis. Namas prie pat gatvės. Karšta, visi langai atverti, nes kitaip uždustum. Vėliau naktimis kiek atvėso, tad buvo galima bent patį triukšmingiausią langą laikyti uždarą.

 Klaipėda. Ir ką gi veikti Klaipėdoje, kai atrodo viskas jau išvaikščiota.  Ogi po šimto metų aplankyti jūrų muziejų. Ne delfinariumą, o būtent muziejų.

Latvija - kur saulė leidžiasi už miško (I atostogų dalis)

Atostogos be tolimų užsienių, bet prie jūros, tiksliau Rygos įlankos (vanduo ir ten sūrus) visai neprastas variantas. Bet kokiu atveju nauji įspūdžiai garantuoti, o  poilsis... jo praktiškai nenusimato)). Latvija ne tik Ryga, Jūrmala, Ventspilis, Liepoja, bet ir daugybė mažutėlių kaimukų, išsibarsčiusių pakrantėse. Įdomiausios vietos juk slepiasi pačiose netikėčiausiose vietose. 

Marijampolė – piešinių ir parkų miestas

Kiekviena trumpa, netgi vienos dienos, kelionė, tarsi nedidelė šventė, užpildanti dieną naujais atradimais, emocijomis ir įspūdžiais.  O trunkanti abi savaitgalio dienas tarsi gaivaus oro gurkšnis. Šį kartą šiuo gurkšniu tapo Marijampolė.  

Nemajūnai, Siponių atodanga, Balbieriškio atodanga

 

Kiek bevažiuotum į Birštono pusę, kiekvieną kartą surandi naujų, nelankytų vietų. 

 Pradardam Stakliškes ir neužilgo sukam į Jundeliškes iki vienintelio likusio medinio Paverknės dvarelio (Jundeliškių arba Ustronės dvaras). Šiame dvare užaugo, o vėliau sugrįžęs ir gyveno rašytojas, gydytojas Stanislovas Moravskis. 

Cirkliškio dvaras, Kačėniškės piliakalnis, Sirvėtos mitologinis takas

Stebinanti diena. Diena stebinusi ir oru, ir lankomomis vietomis. Ir net nuorodomis į visus lankomus objektus. Rytas sklidinas saulės. Tokiu oru namie nesėdėsi. Vėl keliu link Nemenčinės ir Pabradės.

Vepriai akmenų apsupty

 

Žydinčių sodų ir geltonuojančių rapsų laukų apsupti miesteliai unikalūs savo turtinga praeitim.  O jei dar įsikūrę netikėtoje vietoje?

Ar daug miestelių, įsikūrusių meteorito krateryje, tenka aplankyti? 

Punžionių atodanga, Balingradas, Buivydžiai ir kabantys tiltai

  Pavasaris mažais žingsneliais pievas dabina gėlėmis, medžius nusagsto salotine žaluma. Miškuose žydras žibuoklių jūras išstumia baltieji kiško kopūstų varpeliai, per pievų žalumas nubėga tūstančiai ryškiai geltonų pienių. Po vienspalvės žiemos didžiausias malonumas akims.

  Ir vėl sukam vairą Nemenčinės link. Jau seniai rūpėjo apžiūrėti geležinkelio tiltus Neries Žeimenos santakoje.

Varėna ir Karvės blynas

 

Nežiūrint, kad ne pirmas savaitgalis džiugino šiltais orais, šįmet pirmą kartą kirtom savo savivaldybės ribas.  Iki be galo seniai lankytos Varėnos.

 Nors iš Vilniaus išjudėta gana vėlai,  šviesus vakaras neskubino sukti namų link. Į Trakų pusę, kaip visada šiltą savaitgalį padorus kamštukas, tačiau nusukus į Druskininkų kelią, galima lėkti laisvai dairantis į pakelės vaizdus.  

Rokantiškių piliavietė, Strielčiukų žygtakis

 Kada iš Vilniaus nesinori niekur išvažiuoti, šalia namų miškai nebevilioja, tačiau norisi naujų  įspūdžių,  galima surasti kitų alternatyvų.  Juo geriau, kad tokios alternatyvos visai šalia. 

Viena iš jų Rokantiškės.