Per savo klajones
po pasaulį, esame patekę į įvairias
įdomias situacijas ir vietas. Tačiau dar nebuvome vakarieniavę
muziejuje. Pačioje senamiesčio širdyje – Bokšto gatvėje 9-
įsikūręs Kulinarinio paveldo muziejus jau kurį laiką masino jį aplankyti.
Tačiau nelabai patogus darbo laikas (dirba tik darbo dienomis iki 18
val.) vis atitolindavo apsilankymą.☕ Dabar laiką vėl reiktų tikslintis.
Užtat sulaukus svečių iš Maskvos net nekilo klausimas kur
užeisime pavakarieniauti – žinoma į muziejų.
Lietuvos kulinarinio paveldo muziejus – pirmasis tokio tipo
muziejus Lietuvoje ir kaimyninėse
šalyse. Tikrai sveikintina idėja.
Tačiau, kaip jau darosi pas mus įprasta ir čia vyksta draskymasis. Atrodo lyg
ir nebūtų dėl ko. Muziejaus įkūrėjai Kontrauskai patalpas nuomojasi, tiesa
pigiai, tačiau prieš čia įkurdami muziejų, prikėlė pastatus naujam gyvenimui.
Sutartyje numatyta, kad nuomininkai investuos 2 mln. Lt (580 tūkst. eurų) iki
2018 metų pabaigos. Taip, pastatai atgaivinti, pinigai investuoti, tad galima
paieškoti kokių nors kabliukų ir pabandyti juos atimti prieš laiką. Tačiau
didžiausias paslėptas kabliukas tame, kad šiame sklype leidžiama atstatyti dar du
pastatus. Realiai čia bus pastatyti du apie 800 kv. m nauji pastatai, kurių
investicinė vertė gali siekti apie 2,2 mln. eurų. Muziejaus įkūrėjas norėtų
juose plėsti muziejų, praplėsti smuklę, bet palankiau gi tokias patalpas
savivaldybei panaudoti kitais tikslais.
Taip, kad viskas aišku. Užbėgant už akių pasakysiu, kad kaip tik mums
lankantis, kieme sutikome muziejaus įkūrėją ir šiek tiek šnektelėjome. Dabar jau vyksta teismai tarp jo ir Vilniaus
savivaldybės ir jis tikisi, kad viskas baigsis
nuomininko naudai. Pasiskaityti šiek tiek istorijos galima čia: http://www.culinarymuseumvilnius.lt/istorija/
Jeigu ne atidaryti
vartai, tai taip ir prabėgtum, nežinodamas kokių įdomių dalykų čia galima rasti,
nes iš gatvės pusės vartai visai neišvaizdūs. Tačiau tik įėjus, bromoje, lankytojus
pasitinka įstiklinta vitrina su eksponatais.
Tiesą sakant,
staliuką dėl visą ko rezervavau iš anksto, nors iš tikrųjų galėjau to ir
nedaryti. Na žinoma, staliukas ne pačiame muziejuje, o smuklėje, tačiau ir
smuklė neprasta, praktiškai muziejaus tęsinys - dvi nedidelės patalpos apstatytos
senoviniais baldais, lentynose dailūs seni indai. Nežinau ar tų laikų smuklės
panašiai atrodė, tačiau sutinku, kad taip galėjo būti.
Atvėrus pirmo aukšto
duris patekome į patalpą su įspūdinga indauja, šviesiu gobelenu aptrauktais
krėslais ir girgždančiomis grindimis. Ne, ne - iš tikrųjų grindys negirgždėjo, bet tas girgždesys būtų visai tikęs.
Palei sieną ant ištraukiamų sienelių
eksponuojama nemažai senovinių tapybos darbų, skirtų būtent maistui ir valgymo
kultūrai.
Paskutiniame kambaryje
įvairios skulptūros, laikrodžiai. Aišku, tos skulptūrėlės, tai dulkių rinkyklos
ir namie tikrai nenorėčiau tokiomis apsikrauti, bet pažiūrėti gražu.
Kampe stypso vienakojis Satyras. Iš tikrųjų
tai likęs vienas iš trijų šildytuvo
elementų- kojų. Ant jų laikėsi šildytuvo indas, kuriame kūrenosi anglys.
Kiek užtrunkame prie
mūsų kunigaikščių genealoginio „žemėlapio“.
Baisingai mandras peiliukas sūriui ( taip, tas lenktas su trušakiu gale) , žnyplytės cukrui ir t.t. Ir kokie gražūs- tikri meno kūriniai.
Yra ir tokių, kurie nei maisto valgymui, nei
gaminimui netinka, nors kaip čia pasakius. Be akinių nematysi kas lėkštėj
padėta, gali ir peilių bakstelt pro šalį lėkštės, kas tuo laiku būtų palaikyta
baisiu nemandagumu. Laikrodis irgi geras
daiktas -primins , kad nesusivėlintum prie stalo. Taip, kad visi daiktai čia vienaip
ar kitaip susiję.
Laiptais pakylame į
antrą aukštą. Pakeliui sustingusiais žvilgsniai mus nulydi V. Kranausko
sukurtos skulptūros.
Labai retas
eksponatas - kūdikio buteliukas.
Ogi jie skirti vyrams skustis.
Baisingai simpatingi puodeliai ūsuočiams. Ir dabar tokie
praverstų. Tik, kad tų ūsuočių nelabai likę. Nors gal dėl to, kad negamina ir
nelikę. Juk nevaikščiosi apkibęs kokiomis
nors gėrimų liekanom.
Indeliai
cigaretėms, na kas galėtų pagalvoti.
Ažūrais padabintas puodelis šokoladui.
O jie nežinot kaip ir ką suvalgyti, tai pasidomėkit, kaip prigulinčiai suvartoti Dievo dovanas.
Paskutinė salė, skirta tarybiniam periodui iššaukia šypsenas. O kaipgi kitaip, pas kai ką tėvų namuose, o
net ir pas pačius gali būti likę panašių eksponatų.
Grįžtame į smuklę. Ant
stalo jau keliauja mūsų užsakyti gėrimai. Spanguolių gira labai gardi.
Ar ateičiau dar
kartą? Vienareikšmiškai taip.
Kaip netikėta, dar vienas taškas į lankomų objektų sąrašą. :-) Ateityje gal ir darbo laiką prie lankytojų galimybių pritaikys.
AtsakytiPanaikintiAčiū, kad apšvietei. :-)
Aišku, darbo laikas nelabai koks, bet reikia tikėtis)
PanaikintiPuiku, kad apšvietei - žinojau apie tą muziejų, taip pat norėjau aplankyt, bet tas jo darbo laikas...Dabar daug parodei - tai jau nedega ten eit geit :))
AtsakytiPanaikintiBet daug ir neparodžiau)))
PanaikintiNu fainai, nebuvau apie tokį girdėjus :)
AtsakytiPanaikintiBus proga aplankyt)
Panaikinti