Miestas, kur dienai atvykusios
turistų ordos tiesiogine to žodžio prasme užtvindo pagrindines lankomas vietas,
o vakare, matydamos tokius pačius žmones išvargintus karščio, ekskursijų, begalės
suvenyrinių kaukių ir Murano stiklo palieka jo ribas. Kaip atskirti turistinį
neorealizmą nuo tikrosios Venecijos, sugriauti mitus? Juk Venecija
atsiskleidžia pamažu, keisdama savo veidą priklausomai nuo sezono ir net paros
laiko. Pasimėgauti nors trumpa galimybe stebėti kasdienius miesto atspalvių
pokyčius, matyti kaip bunda miestas, pajusti kaip siaurose gatvelėse sklinda
kavos ir šviežių kepinių kvapas, pasigrožėti pastatais, kur absoliučiai bet
kuris iš jų pretenduoja į istorinį, su dukryte nusprendėme gruodį, kai nėra
minių turistų.
