Puslapiai

2006 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

Jungtinių Arabų Emyratų kasdienybė



Jungtiniai Arabų Emyratai – šalis, kuri keičiasi kiekvienais metais.
Kadangi po Europą gerokai pavažinėta, o šaltuoju metu laiku norisi lankyti šiltus kraštus, nutarėme plėsti kelionių geografiją ir pasirinkome Jungtinius Arabų Emyratus. Tuo metu, kai Gagarinas skrido į kosmosą, vietiniai gyventojai sėdėjo dykumoje prie savo trobelių ir greičiausiai net svajoti nesvajojo, kad neužilgo jų šalis bus viena labiausiai išsivysčiusių pasaulyje, o vietiniai gyventojai vieni turtingiausių pasaulyje. Šalis labai jauna, susikūrusi tik 1971m. 📡


Skridome per Prahą, nes tuo metu tiesioginio reiso iš Vilniaus nebuvo. Kelionė ilga ir varginanti. 1.5 val skrydis į Prahą, 3 val laukimo Prahos oro uoste, kitas lėktuvas ir 5.5 val skrydis į Dubajų. Laimė, kad lėktuvas labai komfortabilus ( vadinamas “air bus”): ausinės, pagalvėlės, pledai, maitinimas 2 kartus ir pan. Visą kelionės metą televizoriai rodo nuskristą kelią žemėlapyje, taip pat greitį, aukštį, oro temperatūrą.
Pagaliau tikslas artėja. Nusileidžiame į tikrą geltonos šviesos jūrą. Nors metas vėlyvas: 2 val nakties, miestas šviečia kaip Kalėdinė eglutė.
Lėktuve alkoholinių gėrimų neribojo, pasirinkimas nemažas, tad pora lietuvaičių smagiai pasinaudojo šia teise. Porelė iš lėktuvo išėjo draugiškai palaikydami vienas kitą. Sunkesnis uždavinys - eskalatorius ( padėjom jiems susitvarkyti). Galvojom kaip jiems seksis praeiti pro muitinę, juk šioje šalyje tokioje būsenoje piliečiai netoleruojami. Tačiau kai pamatėm kokio dydžio oro uostas, pagalvojome, kad iki pasų kontrolės spės prasiblaivyti. 
Pribloškia oro uostas: labai labai didelis (per parą priima 40-50 tūkst. žmonių).Neužilgo bus pastatytas 3 terminalas ir bus priimama iki 120 tūkst keleivių. Pavargstame ir eiti, ir važiuoti, kol pasiekiame bagažo skyrių. Ne veltui po oro uostą važinėja vietinis elektrinis transportas, kuris nuveža į reikiamą vietą. Laukimo salės išklotos kilimine danga, kur laukiantieji savo reiso, patogiai įsitaiso ir ant grindų.
JAE sudaryti iš 7 emyratų. Emyratus valdo šeichai, kurie ir yra tikrieji emyrato šeimininkai. Prieš 33 metus prezidentu buvo išrinktas šeichas Zaydas, kuris pasakė, kad neužilgo jo žmonės bus vieni iš geriausiai gyvenančių pasaulyje, o šalis klestės. Tada pasaulis juokėsi, o dabar belieka tik žavėtis. Štai ką padarė nafta ir teisingai panaudoti pinigai. Tuo metu tik 10 procentų vietinių gyventojų buvo turtingi, dabar yra lygiai atvirkščiai. Ne veltui Dubajuje jo vardu pavadinta gatvė prestižiniame rajone.
Kiekvienas šeichas savo emyrate turi įvedęs tam tikras taisykles, kurių privalu laikytis ne tik vietiniams, bet ir atvažiavusiems. Griežčiausias ir labiausiai atsidavęs senosioms tradicijoms – Šardžos šeichas. Šiame Emyrate ne tik kad negalima nusipirkti alkoholinių gėrimų ir jų vartoti, čia draudžiama net rūkyti kaljaną arba, kitaip sakant, šišą.
Skirtingi emyratai išgauna skirtingą naftos kiekį. Turtingiausi Abu Dabio ir Dubajaus emyratai. Tačiau, gautais iš naftos pinigais, emyratai tarp savęs nesidalina. Jie gali tik savanoriškai padėti vieni kitiems: tiesiat kelius, kitas komunikacijas ar kitaip gerinant miestų infrastruktūrą.
Vietiniais gyventojais šeichai iš tikrųjų labai rūpinasi. Susituokusi jauna šeima gauna 70 tūkst. ir dar vilą, kurios statyba kainuoja 250 tūkst. dolerių. Tačiau tokiose vienodo projekto vilose gyventi nėra didelis prestižas, todėl šeima stengiasi kuo greičiau pasistatyti individualią vilą, o gautąją iš valstybės, išnuomoja užsieniečiams. Akmeninius namus statosi tik labai turtingi gyventojai. Gimus vaikui, šeima kiekvieną mėnesį gauna 500 dirhamų (1 dirhamas-0.83 lito) iki vaikui sueis 21 metai. Šeimoje paprastai auga 6-9 vaikai. Labai svarbu išsimokslinimas, tiek vyrams, tiek moterims. Neužilgo Dubajuje atsidarys Sorbonos ir dar kelių žymių universitetų filialai, todėl norintiems studijuoti prestižiniuose universitetuose nereikės išvažiuoti iš šalies. Šalia universiteto puikūs kotedžo tipo bendrabučiai, kuriuose gyvena ir studentai, ir dėstytojai.
 Vietiniai gyventojai paprastai dirba dviejuose darbuose: savo biznyje, taip pat valstybiniame prestižiniame darbe, todėl gauna dotacijas iš valstybės. Moterims, jeigu leidžia vyras, taip pat nedraudžiama dirbti. Jos paprastai dirba bankuose, mokytojomis, savo vyro biznyje Tačiau moters pareiga yra nuvežti ir parvežti iš mokyklos vaikus, taip pat lygiai 13 val būti namuose ir pamaitinti pietų grįžusi vyrą. Net jeigu maistą gamina samdomas žmogus, vyrui patiekalus į stalą turi patiekti žmona. Todėl moterų darbo diena netrunka ilgiau nei 4 val. Nežiūrint į tai, kai kurios moterys užima net labai svarbius postus. Šardžos emyrato šeicha dirba energetikos srityje ir žinoma kaip puiki specialistė.

Įdomus šeichų dosnumo ir savo meilės tautiečiams pavyzdys: pernai Šardžos šeichas per Valentino dieną kiekvienam vietiniam Šardžos emyrato suaugusiam gyventojui padovanojo po 15 tūkst. dolerių. Tai ir taip turtingi žmonės, tačiau, kaip sakoma, toks dėmesys smulkmena, bet maloni.
JAE iš 4mln 330 tūkst dabar gyvenančių žmonių, tik 690 tūkst yra vietiniai. Visi kiti, atvažiavę čia užsidirbti duonos kąsnio. Net 52 procentus sudaro indai. Emyratuose dirba gausybė kitataučių, tačiau jų darbas vertinamas skirtingai. Pavyzdžiui, rusų gydytojo vizitas į namus kainuoja 80 dolerių, tuo tarpu Kanados gydytojo – 150 dolerių. Ir jeigu jau tenka gydytis, tai gana brangu – apendicito operacija kainuoja 1300 dolerių, o toks natūralus procesas kaip gimdymas – 2300 dolerių.
Labai daug žmonių dirba statybose. Iš tikrųjų, šitokių statybų niekur neteko matyti. Dar prieš porą metų Dubajaus pakraštyje prie pat jūros stovėjo keli viešbučiai ir laisvi dykumų kupranugariai ateidavo iki pat kelio, kuriuo galima buvo nuvažiuoti į viešbutį. Dabar šioje vietoje vyksta grandiozinės statybos. Vienu metu statoma 120 dangoraižių. Šito neįmanoma papasakoti, reikia pamatyti. Tai bus namai, kurių apatiniuose aukštuose įsikurs parduotuvės, ofisai, o viršutiniai aukštai skirti butams. Mažiausias iš jų 100 kv.metrų, kiti siekia 600-700 kv metrų. Statomo buto kvadratinio metro kaina 2200-2500 dolerių. Tarp namų net dirbtinai sukurta jūros įlanka, kad gyventojai galėtų švartuoti savo jachtas. Tačiau statant trečią dangoraižį, paaiškėjo, kad įlankoje vietų nebeliko.
Statybininkai dirba trimis pamainomis ir 30 aukštų pastatas pastatomas per 8-9 mėnesius. Tarp kitko, nuo 2003 metų leidžiama nekilnojamąjį turtą pirkti ir užsieniečiams. Tačiau yra vienas “bet”. Emyratuose 30 metų pastatas laikomas senu ir, bent dabar – griaunamas. Jo vietoje statomas naujas. Nors nupirkus, naudotis pastatu gali net 99 metus. Įdomu, kaip bus sprendžiamas šis klausimas vėliau.
JAE sostinėje Abu Dabyje tokių statybų jau nėra. Tai tvarkingas, gražus miestas, kuris puošiasi skverais, fontanais. Fontanų čia priskaičiuojama iki 200. Tuo tarpu Dubajus tiesiog sprogsta statybomis. Emyratai patys gaminasi betoną ir cementa, tačiau visos kitos medžiagos, atvežtinės. Stebina jau pastatyti pastatai. Žymusis 7 žvaigždučių viešbutis – burė buvo statomas penkis metus: 1994-1997 m.m. buvo formuojama dirbtinė sala, o pats viešbutis pastatytas 1997- 1999 m.m.. Tai 54 aukštų pastatas, kurio numeriai dviaukščiai, o paskutinis aukštas skirtas malūnsparnių nusileidimui. Čia teikiama net 41 paslauga. Kiekvienas numeris yra kitos spalvos, todėl numerį galima pasirinkti netgi pagal spalvą. Ne sezono metu burėje numeris su maitinimu pigiausiai kainuoja 670 dolerių, žiemą – sezono metu 5000-6000 dolerių.
Tokie žymūs statiniai kaip Dubajaus vandens parkas Wild Wadi ir žiemos centras sutraukia didelį skaičių lankytojų. Beveik visi vietiniai gyventojai pasistengė apsilankyti žiemos centre, kuriame ne tik slidinėjimo trasos, bet galima čiuožti nuo kalnelių rogutėmis, snieglentėmis, taip pat padarytos vietos, kur galima pasimėtyti sniego gniūžtėmis.
Aplankėme Dubajaus zoologijos sodą. Nedidelis, bet labai tvarkingas ir turintis tikrai nemažą gyvūnų kolekciją. Įėjimo mokestis tik 2 dirhamai.


Negali nesižavėti Dubajaus centre saulėje žaižaruojančiais mėlyno, žalsvo, rausvo stiklo dangoraižiais. Ką jau kalbėti apie tokius dirbtinai sukurtus masyvus kaip palmių salos arba daugybė dirbtinai sukurtų salelių, kurios primena žemės rutulio žemynus. Tačiau čia dar toli gražu ne viskas. Planuojama pastatyti viešbutį, kurio dalis aukštų bus po vandeniu, dykumoje – šachmatų miestą. Taip pat 46 tematinius parkus ( dinozaurų laikų, golfo tematikos,, faraonų laikų, kino tematikos ir t.t) kur bus palaikoma vienoda temperatūra visais metų laikais, nes parkai bus įkurti po stogu. Negana to, Dubajus bus puošiamos originalaus dydžio žymių statinių kopijomis kaip Eifelio bokštas, Egipto piramidės ir pan.

Tuo pačiu metu Dubajuje platinami keliai, kad kuo geriau susitvarkytų su automobilių srautu. Niekam ne paslaptis, kad JAE gyventojai pripažįsta tik naujus automobilius. Aišku, tie laikai, kai automobiliai buvo keičiami kaip pirštinės baigėsi, tačiau senu automobiliu laikomas tas, kuris tarnavo 3 metus. Didžiausia dalis, tai japoniški automobiliai, kurie specialiai adaptuoti šiam kraštui. Servisas pigus. Be to, pavažinėjęs, japonišką automobilį gali priduoti į saloną ir dar gauti už tai truputį pinigų, kadangi japonai savo automobilių laužą panaudoja tolesnėje jų gamyboje.
Didžiausiais eismo pažeidimais laikomas greitis, neprisegtas saugos diržas ir neapmokėtas stovėjimas. Nežinau kaip dėl greičio, nes JAE miestuose leistinas greitis iki100km/val, užmiestyje iki 150 km/val, bet jų vairuotojai laksto kaip pašėlę. Vairuotojai skirstomi į normalius vairuotojus ir lenktynininkus. Deja, bet mums teko “laimė” važinėti tik su lenktyninkais.
Įdomiausia, kad neprisisegus saugos diržo, skiriama bauda -100 dirhamų. Tačiau taksistams leidžiama pranešti policijai apie vairuotojus, kurie važiuoja neprisisegę, ir tada bauda išauga iki 500 dirhamų, iš kurių, 400 gauna taksistas. Bet negalvokite, kad tai lengvas uždarbis. Miestuose pilna video kamerų ir, jeigu toks atvejas nebus užfiksuotas, taksistas bus nubaustas. Miestuose policija į įvykio vietą privalo prisistatyti per 4 min, todėl galima įsivaizduoti kaip arti viena kitos randasi policijos nuovados (greitoji prisistato per 11 min).
Pagrindinė miesto susisiekimo priemonė – taksi. Jų tiek daug, kad net jei trumpam stabteli prie šaligatvio krašto, jie iškart paslaugiai sustoja. Taksi yra dviejų rūšių – su skaitliukais ir be, tačiau kaina už pravažiuotą kilometražą nelabai skiriasi. Kadangi neseniai pabrango benzinas (dabar 1l kainuoja 1.5 Lt), pabrango ir taksistų paslaugos. Už įsėdimą mokama 2 dirhamai, o už pravažiuotą kilometrą mokama 0.5 dirhamo.
Jeigu norite pajausti koks yra tikrasis važiavimas miestuose, arba tiesiog savarankiškai apžiūrėti šalį, galite išsinuomoti automobilį. Nuomos punktų gausybė, vos ne kas keliasdešimt metrų. Tačiau turite būti ne jaunesnis nei 21 metų, turėti pasą, teises, 2 nuotraukas. Smagu išbandyti ir Dubajaus vandens taksi. Tai nedideli arabiški laiveliai abros, kurie ir šiandien konstruojami senuoju būdu dirbtuvėse, įsikūrusiose įlankos pakrantėje. Šiais mažais, bet greitais laiveliais akimirksniu pasieksite kitą įlankos krantą.


Miestuose net nenorėdamas pradedi stebėtis žalumos kiekiu. Juk visi miestai yra pastatyti dykumoje, todėl kiekvienas augalas, gėlynai, kiekvienas kvadratinis žolės centimetras yra kasdien laistomas. Ypač tankiai apsodintas kelias siejantis Dubajų ir Abu Dabį. O aplink dar driekiasi vos ne plantacijos įvairių palmių, nematytų krūmų. Pasirodo palmės labai lepūs augalai. Negana to, kad jas pakankamai sunku išauginti, tam, kad jos galėtų gyvuoti, palmes būtina laistyti tik šaltinio arba arteziniu vandeniu.
Vanduo tikrai didelė problema Emyratams. Artezinis vanduo sparčiai senka. Jo nedaug randama Masafyje (Šardžos emyratas). Likusi vandens dalis gaunama iš jūros vandens, kurio gėlinimas labai ilgas ir brangus procesas. Iš pradžių vanduo garinamas, paskui filtruojamas, vėliau naudojamos medžiagos bakterijų naikinimui ir galiausiai veikiamas ultravioleto spinduliais. Tačiau veikia net 32 vandens gėlinimo gamyklos.
Nežiūrint į tai, net 40 procentų žemės ūkio produkcijos JAE augina vietoje. Braškių derliai pasirodo tokie gausūs, kad dalis jų netgi eksportuojama.. Ko trūksta, atsiveža daugiausia iš Belgijos ir Olandijos. Netgi buvo toks atvejas, kai Emyratai pagelbėjo Olandijai ruošiantis tulpių parodai. Vienais metais Olandijoje buvo visai netinkamas klimatas užauginti ir paruošti tulpes parodai, tai Emyratai ištiesė savo pagalbos ranką. Tūkstančiai tulpių buvo užauginta ir pražydinta JAE ir gatavi augalai nuvežti tiesiai į Olandijos “tulpių dienas”.
Tačiau Emyratai tai ne tik dykumos ir dangoraižių miestai. Netoli Omano driekiasi neaukšti Adžaro kalnai. Tiesa, jie visai neišvaizdūs, be jokios augmenijos, bet pakeliui link Indijos vandenyno, tiesiog negalima neaplankyti “norų akmens”. Sako, kad jeigu ant jo atsisėdi ir mintyse pasakai savo norą, jis būtinai išsipildo. Pakeliui galima užsukti į kilimų ir vaisių turgų. Vaisiai ir daržovės tokiuose turguose visada švieži, nes nėra laikomi šaldytuvuose. Galiu patvirtinti, kad tikrai skanūs ir švieži, bet reikia sekti, kad pardavėjai neapgautų sverdami. Jeigu pagauni ( o tai nėra sunku padaryti), tai nusiperki už tikrai mažą kainą. O norint nusipirkti kilimą, tai pats įdomumas jį pirkti turguje. Aišku, ir parduotuvėse yra deramasi, tačiau čia tas procesas kur kas įdomesnis ir pasirinkimas kur kas gausesnis. Anksčiau kilimus audė tik vyrai, dabar jau taip nėra. Kiekviena kilimo spalva ką nors reiškia: geltona- pinigai, raudona –meilė, rausva-vaikai ir pan. Tačiau nerasite kilimo, kur būtų randamos visos spalvos iš karto. Jeigu norite ir vieno, ir kito, teks pirkti kelis kilimus.
Važiuojant per kalnus į Fudžeiros emyratą, pakeliui matėm nemažai oazių. Jos apgyvendintos, nes nežiūrint į tokius sparčius civilizacijos tempus, daugelis vyresnio amžiaus gyventojų grįžta gyventi į senasias vietas. Jie nori auginti finikines palmes, ožkas, kupranugarius ar dar kokius naminius gyvuliukus ir gyventi ramiai, neskubant.
Fudžeiros emyratas driekiasi Indijos vandenyno pakrantėje, ir tiems, kurie trokšta ramaus poilsio galiu pasiūlyti ilsėtis būtent čia. Viešbučiai, išsidėstę vandenyno pakrantėje, paskendę žalumoje. Galima apsistoti tiesiog atskiruose nameliuose, kur ideali ramybė ir nuostabūs vaizdai tiesiog pakeri. Nardymo mėgėjams čia taip pat yra ką veikti. Aišku, tiems, kurie nori judėjimo, aktyvaus naktinio gyvenimo geriau rinktis Dubajaus, Abu Dabio ar kitus emyratus
Teko lankytis tiek Dubajaus, tiek Abu Dabio nacionaliniuose muziejuose. Dubajuje – tai vaškinių figūrų muziejus, atspindintis senuosius amatus, buities užsiėmimus, tuo tarpu Abu Dabyje senuosius amatus demonstruoja gyvi žmonės, ir jų pagaminamos
produkcijos galima nusipirkti tiesiog vietoje. Muziejai tvarkingi, ypatingai Abu Dabio – tiesiog ramybės salelė vidury miesto. Gražiai apželdintas, suteikiantis galimybę ir pajodinėti kupranugariu, ir pasišnekučiuoti su vietiniais amatininkais. Be arabų kalbos, angliškai kalba visi vietiniai gyventojai, taip pat ir tie, kurie čia atvažiavę užsidirbti duonos kąsnio.
Senosios tradicijos labai gerbiamos, tačiau civilizacija įneša savo pataisas. Vis daugiau moterų vaikšto visu atidengtu veidu, abajos ( moterų nacionalinis rūbas) įvairiai siuvinėtos ir kitaip papuoštos, daug dėmesio skiriama moterų išsilavinimui. Tačiau nors šeima vos ne šventas dalykas, net kas dešimtos vedybos baigiasi skyrybomis. Ir kas įdomiausia, jeigu moteris sugalvoja dar kartą ištekėti už to paties vyro, ji privalo vienai dienai ištekėti už kito žmogaus. Tada vėl gali susituokti su buvusiu sutuoktiniu. Anksčiau šis terminas buvo ilgesnis. Net pusę metų moteris turėdavo būti ištekėjusi už kito vyro.
Žinoma, pagrindinė moters pareiga rūpintis vaikais, vyru, o laisvu laiku tiesiog apsipirkinėti. Šis procesas intensyviai vykdomas ir labiausiao tam tinka Dubajus. Tuo tarpu kai sostinėje – Abu Dabyje tik 2 dideli prekybos centrai, Dubajuje jų priskaičiuojama iki 600. Tačiau pigių prekių era baigėsi. Aukso gramas kainuoja 20 dolerių, nors dar galima rasti pernykščių likučių už 16-17 dolerių už gramą, avalynė ir rūbai taip pat nėra pigūs, ypač didžiuosiuose centruose. Tačiau yra Dubajuje rajonas Al Karama, arba kiniečių parduotuvės, kur turint laiko ir gerai pašniukštinėjus galima rasti įdomių ir tikrai gana pigių dalykų. Gausu įvairios bižuterijos, kuri vėlgi nėra brangi, bet nuo jos tiesiog raibsta akys ir nežinai ką iš tos gausybės išsirinkti.
Kaip visada, aplankome ir maisto prekių parduotuves. Visko gausu: mėsa, sūriai, žuvis pakankamai brangūs, bet neįmanoma atsitraukti nuo prieskonių ir padažų skyriaus, kur pasirinkimas visiškai kitoks nei pas mus. Gausu indų gamybos mišinių, jie pigūs, padažai taip pat labai geri. Siūlyčiau nusipirkti ir vietinės gamybos saldainių: datulės, įdarytos migdolu ir aplietos šokoladu. O jau visokių rūšių pupelių, kruopų, kurių net pavadinimų nežinome.
Kiek teko valgyti, maistas dažniausiai gana aštrus. Ypač visokie troškiniai. Tačiau jie fantastiškai ruošia jautieną (kiaulienos, kaip žinoma, čia negausi),makaronus ir ryžius
O prisivalgius, geriausia pailsėti paplūdimyje. Paplūdimiai yra mokami ir viešieji. Paprastai iš viešbučių, kurie nėra išsidėstę ant jūros kranto, į pliažą tam tikru laiku nuveža viešbučio autobusiukas. Mokami pliažai (įėjimas 5 dirhamai), žinoma, geriau sutvarkyti. Čia yra žaliosios zonos, kur pabodus gulėti saulėje, galima pasitraukti į medžių paunksnę arba tiesiog nueiti į barą ir išgerti šalto gėrimo stiklinę. O galima tiesiog pasivaikščioti ir pasirinkti pakrantėje įvairių kriauklių.
Norint aktyvaus naktinio gyvenimo, galima pasirinkti vieną iš daugybės naktinių klubų, restoranų ar diskotekų ir linksmintis iki ryto. Naktinės linksmybės neprasideda anksčiau kaip 22 val., bet rekomenduojama eiti vėliau.
Iš tikrųjų, tai nepakartojamų kontrastų šalis, kuri siūlo turbūt patį didžiausią pasirinkimą įvairių pramogų, prekių, vaizdinių ir visokių kitokių neįvardinamų dalykų. Įdomu būtų sugrįžti į JAE po kokių penkių metų ir,beveik galiu garantuoti, kad tai ką matėm dabar, tikrai nepažintumėm, o rastumėm gausybę naujovių ir jeigu taip galima įvardinti naujų “pasaulio stebuklų”.
Pastabos: Vykstant į JAE reikalinga viza. Turint Izraelio vizą, į šalį nebūsit įleisti (gal dabar jau kitaip).
Nors parduotuvėse ir turguose galima atsiskaityti ir doleriais, geriau atsiskaityti vietine valiuta – kainos palankesnės.
Kai kuriuose viešbučiuose turistas privalo sumokėti užstatą, kuris gali būti sumokėtas JAV doleriais, eurais, vietine valiuta ar kreditine kortele. Išvažiuojant užstatas gražinamas.
Būkit atsargūs, net jeigu visai debesuota. Ypač būnant pliažuose tepkitės kremu nuo saulės.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą